- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paaiškėjo šių metų Lietuvos pretendentas siekti prestižinio „Oskaro“.
JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintos „Oskaro“ komisijos Lietuvoje sprendimu šiemet juo tapo lietuvių režisieriaus Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristīne Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“. Dokumentinį filmą Lietuva „Oskaro“ apdovanojimui nominavo antrus metus iš eilės, jis gali dalyvauti dviejose kategorijose: geriausio tarptautinio ir dokumentinio filmų nominacijose.
Šiemet pretendento „Oskarui“ atranka buvo itin aktyvi: komisija Lietuvoje vertino penkis filmus, tai iki šiol didžiausias filmų kandidatų skaičius. Dėl teisės kandidatuoti į prestižinį apdovanojimą geriausio tarptautinio filmo kategorijoje A. Stonio ir K. Briede „Laiko tiltai“ varžėsi su Marijos Kavtaradzės režisuotu filmu „Išgyventi vasarą“, Raimundo Banionio „Purpuriniu rūku“, Tomo Vengrio „Gimtine“ ir naujausiu Igno Jonyno darbu „Nematoma“.
Pasaulinio pripažinimo tarptautiniuose festivaliuose jau sulaukusio A. Stonio ir K. Briede filmo „Laiko tiltai“ pasaulinė filmo premjera įvyko pernai liepos mėnesį vykusiame Karlovi Varų kino festivalyje, konkursinėje dokumentinių filmų programoje. Populiariausiame Čekijos internetiniame žinių portale „Novinky“ filmas pateko į 10 geriausių Karlovi Varų festivalio filmų sąrašą, o Šanchajaus tarptautiniame A klasės festivalyje pelnė pagrindinį festivalio apdovanojimą „Auksinę taurę“ už geriausią dokumentinį filmą.
„Laiko tiltai“ pasakoja apie Baltijos šalių dokumentalistų kūrybą. Tai kinematografinis esė, dialogas tarp kelių kino kartų arba nutiestas tiltas tarp praeities ir dabarties. Režisierius A. Stonys yra sakęs, kad šis filmas, tai meilės laiškas jo mokytojams – dokumentinio kino kūrėjams, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai, jis mokėsi kino kalbos.
Sprendimą dėl Lietuvos kandidato slaptu balsavimu priėmė Lietuvos „Oskaro“ atrankos komisija. Ją šiemet sudarė komisijos pirmininkė kino kritikė Živilė Pipinytė, režisierė ir prodiuserė Giedrė Žickytė, režisierius Linas Mikuta, animacinio kino kūrėjas ir prodiuseris Valentas Aškinis, kino kritikė Santa Lingevičiūtė, prodiuserė Ieva Norvilienė ir kompozitorius Kipras Mašanauskas.
Tapus oficialiu Lietuvos kandidatu į „Oskarą“, A. Stonio ir K. Briede filmo „Laiko tiltai“ dar laukia nemažai iššūkių. Nuo lapkričio iki sausio mėnesio Akademijos komitetai iš visų pasaulio šalių nominuotų pretendentų atrinks 9 geriausius užsienio šalių filmus. Iš jų sausį antruoju balsavimu bus tvirtinamas finalinis penketukas, kuris ir pateks į galutinį nominuojamų filmų sąrašą, tik vienas jų pelnys „Oskarą“.
Pirmieji Lietuvos pretendento į kandidatą „Oskarui“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje rinkimai vyko 2006 m. Praėjusiais metais Lietuvai atstovavo dokumentinis Arūno Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.
JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskaro“ premijų įteikimo 92-oji ceremonija vyks 2020 m. vasario 25 dieną.
Pretendento į „Oskarą“ rinkimų atranką organizavo Lietuvos kino centras ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti8
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...
-
Festivalio „Lauksnos“ savanoriai taps uostamiesčio ambasadoriais
Birželio gale vyksiančio tarptautinio nematerialaus kultūros paveldo festivalio „Lauksnos“ rengėjai ieško savanorių. Reikalingi žmonės, gebėsiantys padėti priimti svečius bei talkinti koncertų metu. Patirtis rodo, kad tokių talki...
-
Mylintiems skaitymą – diskusijų klubas uostamiestyje1
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Kalnupės padalinyje vykstantys Vydūno klubo susitikimai sulaukia nemenko susidomėjimo. Į diskusijas apie šio mąstytojo tekstus įsitraukti nori vis daugiau klaipėdiečių. ...
-
Prezidento A. Smetonos politinis kelias: nuo autoriteto iki autoritaro2
Minėdama Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150 metų jubiliejų, Istorinė Prezidentūra Kaune tradicinę, jau 18-ąją, sodelyje eksponuojamą fotografijų parodą taip pat dedikuoja ilgiausiai Lietuvą valdžiusiam prezidentui. ...
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti2
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...