Lankytojai ir tikintieji ėjo per Viešpaties Kapo bažnyčią, pastatytą toje vietoje, kur, kaip teigia tradicija, Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė.

Tai pirmosios Velykos po restauruotos nedidelės, puošnios XIX amžiaus koplyčios virš paties Jėzaus kapo – edikulos – atidarymo kovo mėnesį. 3,7 mln. dolerių atsiėjusio projekto metu buvo atkurta originali raudona jos sienų spalva, be to, intensyviai lankomas objektas buvo sutvirtintas.

Šiemet Velykas vienu metu švenčia ir Vakarų, ir Rytų krikščionys, kurie vadovaujasi skirtingais kalendoriais. Tad Viešpaties Kapo bazilikoje Jeruzalės senamiestyje visą dieną vyko įvairių denominacijų, kurios drauge naudojasi šia šventove, mišios.

Lankymas tęsėsi ir mišių metu, maldininkai į edikulą ir akmenį, ant kurio po nukryžiavimo buvo pateptas Jėzaus kūnas, trynė drabužius, šydus ir net atvaizdus mobiliuosiuose telefonuose.

Tačiau apsilankymai požemyje prie paties kapo per mišias buvo sustabdyti.

„Tai nuostabu“, – apie savo apsilankymą sakė 64 metų koptas Michaelas Hanna (Maiklas Hana), kuris yra kilęs iš Egipto, bet nuo 1980-ųjų gyvena Australijoje.

„Negalite įsivaizduoti jausmo, kai lieti vietas, kurias lietė Jėzus. Negaliu apsakyti to jausmo“, – sakė šis pašto darbuotojas.

M.Hanna taip pat apgailestavo dėl koptų likimo Egipte, kur Verbų sekmadienį per „Islamo valstybės“ mirtininkų atakas dviejose koptų bažnyčiose žuvo 45 žmonės.

„Jausmingai ir taikiai“

Arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala), Jeruzalės Lotynų patriarchato apaštalinis administratorius, įėjo pro masyvias medines duris aukoti Mišių, stabtelėjęs priklaupė priešais akmenį, ant kurio Jėzaus kūnas buvo pateptas, paskui aptaškė žmones švęstu vandeniu.

Tinas Nguyenas (Tinas Ngujenas), 24-erių vietnamietis, dirbantis internu viename žemdirbystės centrų Izraelio pietuose, fiksavo mišias savo mobiliuoju telefonu, darė asmenukes draugams, kurie galbūt niekada neturės galimybės apsilankyti.

„Dvasios pakilimas, būdas kaip žmonės čia atvyko, susirinko kartu Jėzaus vardu, – visa tai taip jausminga ir taiku“, -sakė jis.

67-erių Wajeeh Nusseibeh, (Vadžys Nuseibė), vienas iš dviejų bažnyčios raktą laikančių ir saugančių musulmonų šeimų narys, sakė, kad šiemet čia lankėsi mažiau žmonių negu praeityje.

Pasak jo, dėl to matyt kalti blogesnės ekonomikos laikai ir konfliktas, kai Artimųjų Rytų krikščionims nesaugu tokiose šalyse kaip Irakas ir Sirija.

Be to Jeruzalė išlieka pagrindiniu dešimtmečius nerimstančio izraeliečių ir palestiniečių konflikto tašku. Šventojo kapo bažnyčia yra Jeruzalės rytinėje dalyje, kurią 1967 metais užėmė ir vėliau aneksavo Izraelis.

W.Nusseibeh, vilkintis tamsų kostiumą su raudonai juodu kaklaraiščiu vis tik nepraranda tikėjimo .

„Viliamės taikos kitais metais“, – sakė jis, sėdėdamas priešais medines įėjimo duris, stebėdamas įeinančiuosius, ir pridūrė, kad „kiekvienas sutars su kitu“.

Švenčia milijonai ortodoksų

Milijonai pasaulio krikščionių ortodoksų šventė Velykas, dalyvavo apeigose per naktį su „šventąja ugnimi“ iš Jeruzalės, minėdami tą dieną, kai prieš beveik 2000 metų prisikėlė Jėzus.

Šiemet Ortodoksų Bažnyčios Velykas švenčia tą patį sekmadienį kaip ir katalikai bei protestantai. Vakarų krikščionys laikosi Grigaliaus kalendoriaus, o Rytų ortodoksai – Julijaus kalendoriaus, todėl jų Velykos dažnai būna skirtingu laiku.

Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, kuris yra dvasinis pasaulio ortodoksų lyderis, per vidurnakčio pamaldas Stambule skleidė taikos žinią.„Mūsų tikėjimas gyvas, nes yra paremtas Kristaus prisikėlimu“, – sakė patriarchas.

Anksčiau šią savaitę paskelbtoje oficialioje Velykų žinioje Baltramiejus ragino išsaugoti tvirtą tikėjimą pasaulio vargų akivaizdoje.

„Ši žinia – gyvenimo pergalės prieš mirtį, džiugios (Velykų) žvakės šviesos triumfo prieš netvarkos ir nykimo tamsą – visam pasauliui iš Ekumeninio patriarchato skelbiama su kvietimu patirti neblėstančią prisikėlimo šviesą“, – sakoma žinioje.

Rumunijoje, kur dauguma gyventojų yra ortodoksai, patriarchas Danielis ragino krikščionis nešti džiaugsmą „našlaičiams, ligoniams, pagyvenusiems, neturtingiems, ... ir vienišiems žmonėms“.

Vėlai šeštadienį ortodoksų dvasininkai lėktuvu atskraidino šventąją ugnį iš Jeruzalės, o paskui ji buvo nuskraidinta į kitas bažnyčias visoje šalyje. Pagal tradiciją ši ugnis kasmet pasirodo Viešpaties Kapo bažnyčioje Jeruzalėje ir yra nuvežama į ortodoksiškas šalis.

Rusijoje, kur ortodoksija yra dominuojanti religija, prezidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas su žmona Svetlana dalyvavo vidurnakčio mišiose Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje.

Ši katedra yra svarbus krikščionybės Rusijoje atsigavimo širus oficialiai ateistinei Sovietų Sąjungai simbolis. Katedra Josifo Stalino laikais buvo susprogdinta, o 1995-2000 metais – atstatyta.

Serbijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchas Irinėjus vadovavo pamaldoms Belgrado Šv. Savos šventovėje, kuriose dalyvavo kadenciją baigiantis prezidentas Tomislavas Nikoličius.

Irinėjus savo Velykų sveikinime sakė, kad „su dideliu liūdesiu ir skausmu širdyse turime pažymėti, kad šiandienos pasaulis eina ne prisikėlimo keliu, o mirties ir beviltiškumo keliu“. Jis taip pat apgailestavo dėl mažėjančio gimstamumo Serbijoje.

Irinėjus priminė buvusią Serbijos provinciją Kosovą, kuris 2008 metais paskelbė nepriklausomybę ir kuriame yra šimtai viduramžių ortodoksų bažnyčių bei vienuolynų.

Ortodoksija taip pat yra dominuojanti religija Bulgarijoje, Ukrainoje ir Moldovoje.