Tarptautinio dainų konkurso „Eurovizijos“ finale už Lietuvos atstovą Andrių Pojavį balsavę užsienyje gyvenantys lietuviai susidūrė su problema – jiems nepavyko nusiųsti savo balso. Kaip DELFI pasakojo Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Airijoje gyvenantys tautiečiai, jie abejoja, ar jų balsai buvo įskaityti, nes žinutės apie balsavimo patvirtinimą atėjo tik kitą dieną.

Bandė keliolika kartų

Anglijoje gyvenantis Rolandas pasakojo, kad jis per „Eurovizijos“ finalą už A. Pojavį bandė balsuoti skambindamas, tačiau tai pavyko tik iš keliolikto karto.

„Iš mano dešimties-trylikos skambučių užskaityti buvo tik trys balsai. Nei vienais metais tokių dalykų nebūdavo, tačiau šiemet balsavimas buvo didelė problema, - pasakojo su šeima Anglijoje gyvenantis vyras. - Nesame abejingi tam, kas vyksta gimtinėje. Todėl buvome labai nusivylę ir nustebome, kad Didžioji Britanija nedavė Lietuvai nei vieno balso. Tai - nemalonus įvykis Lietuvai. Mūsų atstovas, neabejojame, galėjo būti įvertintas kur kas geriau. Žinoma, kaip sakė Martynas Tyla, po finalo jau jokio skirtumo – antras ar dvidešimt šeštas likai po laimėtojo. Tačiau vis tiek norisi aukštesnės vietos. Juo labiau, kad mes aktyviai balsavome už saviškį. Didžiojoje Britanijoje daug gyvenančių lietuvių, kurie visada labai palaiko Lietuvos atstovus „Eurovizijos“ konkurse.“

Abejoja, ar žinutės pasiekė tikslą

Airijoje keletą metų gyvenantis Donatas naujienų pasakojo, kad vietos lietuviai taip pat susidūrė su balsavimo nesklandumais.

„Visi mes Airijoje buvome labai nustebę, kad tokie kuklūs Airijos ir Anglijos balsavimai buvo už A. Pajovį. Žinau, kad daug lietuvių balsavo už mūsų atstovą, išleido net po £20 (apie 80 litų) ir daugiau. Bet klausimas, ar tie balsai pasiekė tikslą“, - abejojo Airijoje gyvenantis Donatas.

Danijos lietuviai taip pat nebuvo abejingi Lietuvos pasirodymu „Eurovizijos“ konkurse. „Apie tai, kad mūsų balsas užskaitytas, patvirtinimą gavome tik ryte. Neaišku, ar žinutės užsiskaitė balsavimo metu“, - abejojo Gediminas.

Norvegijoje gyvenanti Sonata net neabejoja, kad balsai už Lietuvą neužsiskaitė, nes patvirtinimas apie balsavimą „Eurovizijos“ finale atėjo tik sekančią dieną.

O štai konkurso rengėjų šalyje Švedijoje gyvenanti Milda įsitikinusi, kad dėl to nerimauti nėra reikalo.

„Atsakymą apie balsavimą gavau apie antrą valandą nakties. Nežinau, ar spėjo laiku priskaičiuoti mano balsus, ar ne, bet mano viena pažįstama, dainų konkurso finale balsavusi už Belgiją, patvirtinimo sulaukė iš karto, - DELFI pasakojo Švedijoje gyvenanti Milda. - Tačiau nemanau, kad Didžioji Britanija ir Švedija susitarusios Lietuvai balsus ignoravo. Galbūt jie tik vėlavo atsakyt, o balsus paskaičiavo laiku“.

Reikia mokėti pralaimėti?

LRT delegacijos vadovas Audrius Giržadas naujienų portalui tvirtino, kad jis vis dar laukia oficialaus dainų konkurso organizatorių laiško bei paaiškinimo. Tačiau jis pabrėžė, kad kiekvienais metais yra šalių, kurios susiduria su tokia pačia situacija.

„Todėl reikia labai atidžiai išstudijuoti, kaip buvo balsuota, iš kokių kortelių ir panašiai. Nes vien tik iš emocinio pasakymo „mes negalėjome prisiskambinti“ labai sunku spręsti ir vertinti, kaip ir kodėl tai atsitiko, - tikino A. Giržadas. - Galbūt buvo didelis balsuotojų srautas. Tada, žinoma, priekaištas būtų organizatoriams, kad kitais metais jie galėtų pasirinkti tinkamą operatorių, galintį užtikrinti technines balsavimo telefonu sąlygas. Jei kortelės iš tiesų buvo nepriimamos, tada kodėl nebuvo įspėti žmonės, iš kurių galima arba negalima balsuoti.“

Anot A. Giržado, praėjusiais metais kaimynai latviai taip pat susidūrė su tokia pačia problema dėl galimai „erdvėje pasiklydusių“ balsavimo rezultatų. Tačiau jie iš konkurso rengėjų gavo pakankamai atsainų atsakymą, jog latviams „reikėtų mokėti ir pralaimėti“.

Rengėjai: jokių nesklandumų nebuvo

Už „Eurovizijos“ finalo balsavimus atsakingas Thomas Niedermeyeris DELFI užtikrino, jog balsavimas vyko pagal planą ir jokių nesklandumų nebuvo.

„Kai kuriems žiūrovams atsakymai dėl balsavimo buvo išsiųsti jau pasibaigus balsavimui. Sulaukėme tiek daug balsų, kad nusprendėme laikyti linijas laisvas ir neužkrauti jų patvirtinimais. Tačiau visi balsai buvo užskaityti, - DELFI tikino T. Niedermeyeris. - Žinoma, kai kuriose šalyse balsų skaičius buvo ribotas. Pavyzdžiui, Danijoje žmonės galėjo išsiųsti tik vieną balsą iš vieno telefono vartotojo."

Tiesa, konkurso atstovas tikino, kad kitose šalyse tokių dalykų nebuvo nutikę ir viskas visada vykdavo labai sklandžiai.