Mūsų tradicijos

Vaikus į folkloro ansamblį traukia geroji dvasia

Šeštadienį Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis “Kuršiukai” (vadovai - Margarita Macijauskienė, Vaidotas Macijauskas) švenčia 10 gyvavimo metų jubiliejų. 2001 metais jis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos vaikų folkloro ansambliu ir apdovanotas Liaudies kultūros centro įsteigtu “Aukso paukštės” prizu.

Nuo 4 iki 15 metų

Pasak šio centro muzikinio folkloro poskyrio vadovės Jūratės Šemetaitės, Lietuvoje yra tik du kolektyvai (vienas Klaipėdoje, kitas - Vilniuje), kurie buriasi prie etnokultūros centrų, o juose dainuoja, šoka, muzikuoja vaikai iš viso miesto. Ansamblis, žinovų teigimu, atitinka visus klasikinės sampratos vaikų folkloro ansambliams keliamus reikalavimus, o tokių Lietuvoje nėra daug. Jie puikiai dainuoja, šoka, groja kanklėmis, smuikais, armonikomis, skudučiais, įvairiais molinukais ir net cimbolais.

Ansamblis įkurtas 1992 metais. Šiuo metu jame yra 40 vaikų nuo 4 iki 15 metų. Ansamblio įkūrėja - “Kuršių ainių” vadovė Irena Nakienė. Kolektyvas buvo suburtas kelionei į Japoniją, Kudzi miestą. Tuomet vaikai ne tik mokėsi Klaipėdos krašto dainų, šokių, bet ir... anglų kalbos.

Rengia festivalį

Po kelionės į Japoniją kolektyvas neiširo, po truputėlį atsirado naujų narių. M.Macijauskienė ir V.Macijauskas “Kuršiukams” vadovauja nuo 1994 metų. Ženkliausi pastarojo meto ansamblio laimėjimai - 2000 m. Išleista garso kasetė “Kuršiukai”, parengtos programos “Aš pamačiau tututį”, “Apie oželį”. Kartu su Etnokultūros centru “Kuršiukai” rengia tradicines tarptautines vaikų ir jaunimo folkloro šventes “Vėlungis”. Ansamblis yra dalyvavęs tarptautiniuose festivaliuose Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje. Vadovų kredo - nė dienos be dainos. Tikslas - supažindinti vaikus su Klaipėdos krašto bei kitų regionų tradicijomis, protėvių gyvenimo išmintimi, dainomis, žaidimais, šokiais.

Globoja mažesnius

Visi dabartiniai ansamblio nariai nauji, todėl neprisimena “Kuršiuko” ištakų. Pasak M.Macijauskienės, “pypliukų” ir paauglių amžiaus skirtumai susiderina bendraujant, repetuojant, koncertuojant. Vaikai vienas kitą globoja, vyresnieji žino, kuris kurį mažylį prižiūri, kai reikia net ir už rankyčių pavedžioja. Be to, tarp ansambliečio dalyvių yra nemažai brolių ir seserų. Iš vienos šeimos yra net trys vaikai. Su pačiais mažiausiais repetuojama atskirai. Jie turi savo atskirą repertuarą, daug žaidžia. Etnokultūros centro direktorės Nijolės Šliužinskienės teigimu, tai, kad vaikai skirtingo amžiaus, dažnai jiems tik į naudą. Vieni iš kitų mokosi. Kai dainuoja vyresni, mažieji linguoja, klausosi.

“Kuršiukų” vaikai apsirengę daugiausia klaipėdietiškais drabužiais. Tai reta kituose vaikų folkloro ansambliuose. Kostiumus siuva dailininkė Elena Matulionienė. Buvo net kuriozinių situacijų. Vaikai niekaip negalėjo išsirinkti, kokio regiono drabužius rengtis. Mat mama žemaitė, o tėtis - klaipėdiškis...

Pajuto dvasią

Šiuo metu ansamblyje yra 6 žemaitiški ir daugiau nei 10 klaipėdietiškų kostiumų. Vis dėlto “Kuršiukų” repertuare vyrauja Klaipėdos krašto dainos. M.Macijauskienės teigimu, iš pradžių vaikams jos atrodė liūdnos, bet paskui jie savaime pajaučia tų dainų dvasią. Kartais, kai tenka stoviniuoti be tikslo, tiesiog ima ir patys sau jas dainuoti ar niūniuoti. “Įaugo jos vaikams į “dūšią”, - sako ansamblio vadovė, teigianti, jog vaikiško folkloro nėra labai daug. Kartais, jo beieškant, ir neviltis apima.

“Būna, ir gyventi nebesinori po repeticijos - kai niekas neišeina... Bet kitąkart pasiseka. Man atrodo, kad mūsų ansamblyje gyvena geroji dvasia, kuri vaikus pritraukia ir išlaiko. Kaip kitaip, jei jie ansamblyje dainuoja nuo darželinuko amžiaus iki paaugliškų metų?” - sako M.Macijauskienė.