Rinkitės nepopuliarią datą

Daugiausia vestuvių Lietuvoje vyksta liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nes visi norime ir tikimės gero oro. Ir dažniausiai renkamės šeštadienį. Kodėl ne ketvirtadienį ar penktadienį? "Taigi svečiams darbai, jiems bus nepatogu", – turime neva rimtą priežastį. Visame pasaulyje egzistuoja dvi svarbios priežastys atsiprašyti iš darbų: tai vestuvės ir laidotuvės. Be to, vestuvių šventė numatoma gana anksti, tad visi svečiai gali susiplanuoti šią dieną. Ir šiaip vestuvės rengiamos ne tam, kad visiems būtų patogu, o jei visiems bus patogu, jums teks už viską sumokėti. Taigi raginu dar kartą apsvarstyti nepopuliarios datos variantą.

Sužavėkite fotografą

Žinoma, tokio visi nori ir suka galvą, kaip pasisamdyti pigiau. Atsakymas – data! Jei rinksitės nepopuliarią datą ir ne sezono metu (aš rekomenduoju vėlyvą pavasarį arba ankstyvą rudenį), atsiras galimybė pasamdyti norimą fotografą. Visų pirma paklauskite savęs, ar jums reikia šimto gerų ir emocinę vertę turinčių nuotraukų, ar būtina turėti jų kelis šimtus? Garsų fotografą galite samdyti trumpesniam, nei įprasta, laikui – 2–3 val. fotosesijai (tarkime, prieš bažnyčią, bažnyčioje ir po jos), o įamžinti pokylio akimirkas gali jaunas pradedantis fotografas. Išduosiu mažą paslaptį – visi fotografai labai myli nešabloninius jaunavedžius. Gal žadate tuoktis žalioje pievoje, o švęsti sėdėdami ant šieno kupetų senoje daržinėje, kurioje gros jūsų draugų roko grupė? Kiekvienas fotografas nori turėti savo darbų aplanką tokių nestandartinių vestuvių nuotraukų! Sužavėkite fotografą, ir jis bus jūsų!

Filmuoti tai, kas svarbiausia

Renkantis nepopuliarią datą, atsiriša rankos pasamdyti operatorių, kuris galėtų įamžinti santuoką bažnyčioje. Būtent ji yra svarbiausia šventės dalis, o ją vėliau prisiminsite mažiausiai. Euforija, stresas ir jaudulys daro savo, daugelis jaunųjų prispažįsta: "Atsimenu, kaip įėjome į bažnyčią, visi žiūrėjo į mus, na, dar miglotai prisimenu priesaiką, o visa kita praėjo kažkokiame transe." Svarbu tai nufilmuoti, kad vėliau galėtumėte ramiai peržiūrėti, nes jūs greičiausiai neprisiminsite nei kunigo žodžių, kad ir kokie prasmingi jie būtų, nei vienas kito priesaikos, ištartos virpančiais balsais.

Bažnyčia įspūdinga ir be puošmenų

Bažnyčia – ir taip įspūdinga vieta, be to, galioja taisyklė: svarbu ne tai, kaip bažnyčia atrodo, o tai, kas joje vyksta. Kartais jaunavedžiai renkasi bažnyčią pagal tai, ar ji graži, o aš visuomet sakau, kad svarbiausia – dvasininkas, kuris jus tuoks, taip pat jūs, svarbiausi šios šventės kūrėjai ir dalyviai. Taigi, jei jau nusprendėte kažkokią sumą paskirti bažnyčiai papuošti, geriau pasamdykite smuikininką, kanklininkę ar saksofonininką – puiki muzika sukurs magišką atmosferą. Be to, ir dvasininkai kreivai žiūri į tuos, kurie po savo šventės palieka dekoro likučius. Dažnas vaizdelis vasaros šeštadienį: prie bažnyčios įėjimo susiraukusi moteriškė šluoja konfeti ar gėlių žiedlapius ir piktai žvelgia į ateinančius kitus jaunavedžius. Jei kils klausimas, ką svarbiau puošti: šventės salę ar bažnyčią, atsakysiu, kad salę.

Salei – paprasti sprendimai

Jei nesate kaimo turizmo sodybų gerbėjai, galite pagalvoti apie jaukų restoraną miesto centre ar užmiestyje. Šis sprendimas geras tuo, kad juose paprastai jau sukurta elegantiška aplinka ir dekoro juose gali reikėti minimaliai. Pagalvokime, kam reikės daugiau dekoracijų: tuščiai didelei sodybos salei ar restoranui? Jei kvietimuose nurodysite svečiams, kad norėsite tam tikros spalvos ir rūšies gėlių, jomis dekoratoriai galės papuošti šventės vietą. Pavyzdžiui, gėlės gali būti merkiamos po vieną į vienodos spalvos stiklinius butelius, perrišant butelių kakliukus atlasine juostele, – tai paprastas, elegantiškas ir nebrangus sprendimas. Šiomis temomis specializuotų patarimų galite gauti iš dekoratorių. Tiesa, nebijokite ir jų!

Ar būtinas vedėjas?

Jei vestuvės nedidelės, jums gali neprireikti vedėjo. Taip sakydamas nenoriu atimti duonos iš savo kolegų, priešingai, vadovaujuosi jų patirtimi, nes ne kartą teko iš jų išgirsti: "Teko vesti mažas vestuves, bet ten manęs mažai reikėjo." Gal galime, neapkraudami dideliais įsipareigojimais, paprašyti gero draugo, brolio ar sesės šiek tiek pavadovauti vakarui? Jei nemaža dalis svečių pažįstami tarpusavyje, tai gali būti ir ne toks sunkus uždavinys. Jei atsirastų dilema, ko labiau reikia mažose vestuvėse – vedėjo ar didžėjaus, atsakyčiau, kad geriau rinktis didžėjų. Juk nepriversite vieno svečio visą vakarą stovėti prie pulto, groti muziką ir galvoti, kokią kitą dainą įjungti? Tiesiog vedėjo, kuris gali pasirodyti tik epizodiškai, vaidmenį galite perleisti vienam iš svečių, o štai didžėjaus, kuris dirba nuolatos, – ne. Surizikuosiu teigti, kad šventės, kuriose vedėjo pareigą perima kažkas iš artimų žmonių, yra jaukesnės ir mielesnės.

Neperkraukite scenarijaus

Gerai pagalvokite, kokios trukmės vestuvių vakaro norite. Gal pakaks trumpesnio pasibuvimo su keliais pagrindiniais akcentais. Jei jūsų šventės pokylis prasidės vėliau, o baigsis anksčiau, nei įprasta, tai gali būti jums tinkamas sprendimas. Teko būti labai gražioje ir jaukioje vestuvių šventėje, kurioje dalyvavo gal 20–25 artimiausi jauniesiems žmonės. Vakarinė dalis vyko mažame jaukiame senamiesčio restorane, prasidėjo apie 20 val., prieš vidurnaktį visi paleido spindinčius balionus į dangų, išgėrė šampano ir atsisveikino su jaunaisiais. Buvo ir jaunųjų tortas, kurį jie ragavo, buvo ir svečių sveikinimo kalbos, ir jaunųjų bei visų šokiai, ir jaunosios puokštės metimo ritualas. Logiška, kad trumpesnei šventei reikia mažiau paslaugų, taigi laimime finansiškai. Kadangi kai kuriuose restoranuose po 24 valandos skaičiuojami viršvalandžiai dirbančiam personalui, išvengsite šių išlaidų.

Įsimintiniausios emocijos

Vestuvėse (ir ypač vakaro metu!) galioja tokia taisyklė: "Geriau trumpai, bet įspūdingai." Geriau 1 min. trukmės fejerverkas už 1 000 eurų negu 5 min. už 500 eurų. Geriau trumpas, bet su ugnele jaunavedžių šokis, nei ilgos 5 min. skaičiuojant žingsnius (viens, du, trys...) ir bandant sulaukti valso pabaigos. Tiesiog vestuvės – emocijų šventė, o emocija geriausiai veikia tuomet, kai ji yra trumpa. Gerą vestuvių šventę aš palyginčiau su gražia elegantiška prancūze moterimi pagal Coco Chanel: "Jei sutiksi žavią moterį, tu vėliau neprisiminsi, kokia detale ji buvo išskirtinė ar kas joje buvo nuostabaus, bet tu tiesiog prisiminsi, kad buvai sutikęs tikrą moterį." Taip ir šventė – joje nebūtinai turi atsitikti kažkas superišskirtinio ar nematyto, žmonės tiesiog vėliau vertins visumą ir atsimins, kad buvo gera, jauku ir paprasta. Taigi ir rekomenduoju ją susidėlioti iš keleto mažų, prasmingų ir jums svarbių dalykų.

Svarbių dalykų – nedaug

Viena dažniausių klaidų vestuvėse – kai sureikšminame absoliučiai visas kada nors kieno nors vestuvėse matytas tradicijas, paslaugas ir visa tai norime pakartoti savosiose. Tuomet viskas tampa labai svarbu: fotografijos, gražus dekoras, didelės gėlių puokštės bažnyčioje, tinkama žvakių spalva ant šventinių stalų, fotografijų kampelis ir lempučių girliandos, geras vedėjas, kėdžių užvalkalai ir dar keliasdešimt kitų dalykų. Ir čia turėtume išmokti pirmąją taisyklę: "Svarbių dalykų negali būti daug!" Teko dalyvauti šventėje, kurioje buvo tik du svarbūs dalykai: skanus maistas ir gera muzika. Svečių maitinimu rūpinosi vienas gurmanų mėgstamas restoranas, o vakaro metu grojo roko grupė. Ir nepritrūko nieko, vakaras prabėgo fantastiškai. Jums svarbius dalykus teks atsirinkti patiems, čia jau tikrai neklauskite draugų patarimų, kad ir kokie geri jie būtų.

Jeigu vis dėlto nusprendėte rengti didelę šventę

Visų pirma nuspręskite, be ko tikrai ji negali apsieiti. Visas paslaugas galima suskirstyti į dvi rūšis: paprastos ir antrosios, turinčios vertę (arba kuriančios prisiminimus), paslaugos. Pirmosios dažniausiai ir yra tokios, kokias mes jas matome draugų vestuvėse ir iškart sakome sau: "Oho, aš irgi to noriu!", dažniausiai nesusimąstydami, ar to mums reikia. O štai antrosios daro tiesioginę emocinę įtaką šventei ir kuria tai, ką vėliau vadinsime prisiminimais.

Keletas pavyzdžių:

Kokios rūšies šampaną gersite vakaro metu? Nesvarbu.

Ar įamžinsite vestuves fotografijomis ar vaizdo medžiaga? Svarbu.

Ar servetėlių spalva derės prie kėdžių užvalkalų ir užuolaidų atspalvių? Nesvarbu.

Kokiais žodžiais padėkosite svečiams, susirinkusiems į jūsų gražiausią gyvenimo šventę? Svarbu.

Taigi ir suprasti savo poreikį bus visai nesunku, jei patys sau atsakysite į du klausimus:

1. Kokią emociją / atmosferą / vėlesnį prisiminimą tai sukurs?

2. Kokia būtų šventė be to?

Paprasta, tiesa?