„Vokiško kino dienose“ pristatomas filmas „Vilko vaikai“, kuriame pasakojama apie vokiečių vaikus, pokario metais duonos kąsnio ieškojusius Lietuvoje. Filmo režisierius Rickas Ostermannas sako, kad susidūręs su šia istorija, suprato, jog Vokietijoje apie ją labai mažai kas žino.

Pasak vokiečių režisieriaus R. Ostermano, jį nustebino tautiečių reakcija, kai pasakė, kad nori kurti filmą apie „Vilko vaikus“. Vieni klausė, ar tai apie neįgaliuosius, kiti – ar filmas bus apie miške užaugusius pamestinukus. Režisierius filme pasakoja apie tūkstančius vokiečių vaikų, kurie po karo iš Karaliaučiaus buvo nublokšti į Lietuvą ir bandė išgyventi.

„Po Antrojo pasaulinio karo Prūsijoje daug vaikų liko be tėvų. Jie žuvo kare, o jų motinos buvo silpnos, sergančios ir likusios vienos. Vaikai turėjo galvoti patys, kaip išgyventi. Kelionė į Vakarus buvo labai tolima, todėl motinos sakė – eikite į Lietuvą, ten yra ūkininkų, kur jus pamaitins ir gal gausite darbo“, – pasakoja R. Ostermannas.

Didžioji dalis scenų filmuotos Lietuvoje. Lietuvių aktoriai atskiruose epizoduose suvaidino lietuvių partizanus, ūkininkus ir rusų kareivius. Tačiau pagrindiniai filmo herojai – vaikai.

„Vokiško kino dienos“ šiemet Lietuvoje pristato dvylika filmų, iš vokiškai kalbančio Europos regiono – Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos. Daugelis filmų pasirinkti siekiant sudominti jauną žiūrovą.

„Daugeliui susidaro įspūdis, kad tas vokiškas kinas yra labai rimtas, vos ne be šypsenos. Mes stengiamės festivalyje paneigti šį mitą. Aišku, vokiškas kinas nagrinėja labai rimtas temas, visuomenei aktualias temas, stengiamės šiomis kino dienomis ir atkreipti dėmesį  į tam tikras temas, kurios galbūt mūsų Lietuvos visuomenei dar yra tabu, bet vokiškas kinas daro tai su šypsena. Ir tai, mūsų nuomone, jam tikrai pavyksta“, – džiaugiasi „Vokiško kino dienų“ koordinatorė Auksė Bruverienė.

Per mėnesį vokiški filmai aplankys septynis miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Marijampolę ir Nidą.