Senuosiuose Kauno miegamuosiuose rajonuose automobilių prigrūsta kone tris kartus daugiau, nei yra vietų. Specialistų įsitikinimu, mašinas sutalpinti įmanoma iš esmės pertvarkius kvartalus.

Idealiausia situacija tarpukariu

Kauno miesto savivaldybės užsakymu įmonė "Kauno planas" rengia specialųjį planą, skirtą automobilių saugykloms išdėstyti miesto teritorijoje. Jau parengta esamos būklės analizė parodė, kad plėsti automobilių stovėjimo aikšteles yra būtina.

Automobiliai jau pusę amžiaus yra pagrindinė miesto transporto rūšis. Dokumento rengėjai pastebėjo, kad tarpukarį galima laikyti Kauno miesto ir automobilio darnos periodu. Mat automobilių laikymo vietų problemos anuomet nebuvo.

Automobilių Kaune labai padaugėjo 1981 m., tada 1000 gyventojų teko 80 lengvųjų mašinų. Tačiau iki tol masiškai statytų gyvenamųjų rajonų automobilių stovėjimo aikštelių dydžių planavimo normatyvai buvo žymiai mažesni, kai kur tesiekė 40 automobilių 1000 gyventojų.

9 dešimtmetį naujųjų gyvenamųjų rajonų planuotojai ėmė taikyti žymiai didesnius nei sąjunginiai normatyvus – 200 automobilių 1000 gyventojų. Tačiau vėliau ir šis rodiklis tapo per menkas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir augant ekonomikai, automobilių skaičius žaibiškai šoktelėjo. 2008 m. duomenimis, Kauno mieste 1000 gyventojų teko 467 individualūs lengvieji automobiliai.

Kartu modernizuotų ir namus

"Kauno plano" architektai teigia, kad automobilių stovėjimo vietų stygius jaučiamas ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos bei ES miestuose, ypač miestų centruose, senamiesčiuose. Tačiau ne visur gyvenamieji rajonai buvo statyti kompleksiškai. Lietuvoje jie buvo ne tik statyti, bet ir prižiūrimi centralizuotai.

Pasikeitus politinei santvarkai, butai privatizuoti, kvartalų infrastruktūra nušiuro. Plano rengėjų pastebėjimu, neatsirado, kas tvarkytų bendrus privažiavimo kelius, inžinerinius tinklus, aikšteles automobiliams, vaikams, poilsiui, sportui, šunims. Net ir ten, kur susikūrė daugiabučių namų bendrijos, spręsti kylančius bendros infrastruktūros klausimus jos dažniausiai nepajėgios.

Specialiojo plano projekto vadovas Laurynas Byla, rengėjas Alvydas Steponavičiaus ir kiti šį dokumentą rengiantys architektai priėjo išvadą: įrengti papildomas automobilių saugojimo aikšteles galima tik kompleksiškai vykdant mikrorajonų modernizavimo programą.

A.Steponavičiaus nuomone, išvien reikėtų atnaujinti ir pačius namus. Kai kuriais atvejais finansavimo problemą galėtų padėti išsispręsti išradingumas ir apsukrumas. Pavyzdžiui, geresnės būklės, mūriniai penkiaaukščiai namai galėtų būti užauginti dar keliais lengvų konstrukcijų aukštais. Namas ir jo teritorija būtų modernizuoti, o pinigai uždirbti pardavus naujai pastatytus būstus. Tai, architekto teigimu, kainuotų pigiau, nei statyti naują namą, nes nekainuotų nei sklypas, nei pamatai, nei atvesti dujas ar elektrą.

"Jeigu būtų skelbiamas konkursas, "Kauno planas" galėtų parengti kompleksinę daugiabučių mikrorajonų regeneravimo programą. Manau, kai kuriuos rajonus iš tiesų galima paversti moderniais kvartalais, žinoma, remiant valstybei", – viziją regi A.Steponavičius, projektavęs Dainavos, Kalniečių, Šilainių mikrorajonus. Tačiau, jo nuomone, reikia sutvarkyti ir teisės aktus, kad kliūčių tokiems sumanymams būtų kuo mažiau.

Vien užsiimti automobilių aikštelėmis, pasak A.Steponavičiaus, būtų absurdiška. Tuomet žalieji plotai, vaikų žaidimo aikštelės liktų netvarkyti. Architekto nuomone, teritorijos tvarkymą būtų galima atsieti nebent nuo namų modernizavimo.

Seniausius daugiabučius – griauti

Kita vertus, galvojant apie kvartalų atnaujinimą, pirma reikia atlikti čia statytų daugiabučių namų auditą. Antai kvartalas prie "Trijų mergelių" restorano, A.Steponavičiaus įsitikinimu, jokiu būdu neturi būti modernizuojamas, o griaunamas ir statomas naujai. Tai būtų įmanoma, jei koks nors investuotojas išpirktų šią teritoriją, gyventojus iškeltų į naujai pastatytą modernų daugiaaukštį, tada galėtų naikinti senuosius.

Prasta situacija ir kituose seniausiuose Kauno kvartaluose, pavyzdžiui, Vilijampolėje, Demokratų gatvėje. Kadangi čia statyti gyvenamieji namai susidėvėję, nė neverta rengti šių mikrorajonų modernizavimo programos. Šios urbanistiškai vertingos teritorijos prie Nemuno ir Neries, manoma, turėtų būti perstatytos iš esmės, kartu sprendžiant automobilių aikštelių trūkumo problemą.

Vėliau statytus mikrorajonus – Kalniečių, Eigulių, Šilainių, manoma, labiausiai tiktų kompleksiškai modernizuoti – apšiltinti, butus pertvarkyti pagal savininkų norus ir teritorijas sutvarkyti išsprendžiant automobilių saugojimo ir kitas problemas.

Kai kuriuose rajonuose padėtį šiek tiek lengvina tai, kad čia realiai gyvena mažiau žmonių, nei planuota statant namus. Pasak A.Steponavičiaus, pavyzdžiui, Šilainių II mikrorajonas planuotas 16 tūkst. gyventojų, dabar ten negyvena nė 9 tūkst. gyventojų. Tad automobilių stovėjimo vietų problema čia nėra tokia kritiška, kaip senuose mikrorajonuose.

Apskritai, nuo 1990 m. gyventojų mieste yra sumažėję 100 tūkst. Nepaisant to, apskaičiuota, kad skirtinguose rajonuose automobilių vietų skaičių reikia didinti nuo 30 iki 855 proc.

Kai kurių senųjų daugiabučių kvartalų situaciją dar blogina tai, kad greta yra įsikūrusios gydymo, švietimo, socialinės ir kitos įstaigos, kurioms taip pat reikalingos automobilių saugojimo vietos.

Dėl galimos įvairių interesų grupių priešpriešos, nuosavybės formų įvairovės ir erdvių trūkumo, manoma, kad sprendiniams įgyvendinti reikės ne tik didelių investicijų, bet ir politinės valios.

Garažai beveik nereikalingi

Analizuojant automobilių stovėjimo vietų būklę, nepamiršti ir garažai, sovietmečiu buvę prestižine nuosavybe. 8–9 dešimtmečiais prasidėjo jų statybos bumas. Architektų teigimu, garažų masyvams nesunkiai buvo gaunamos vietos žaliuosiuose plotuose, upelių slėniuose. Iš viso jų pastatyta keliolika tūkstančių. Tačiau dabar jie beveik nepadeda spręsti automobilių vietų stygiaus problemos, dauguma jų nutolę nuo gyvenamųjų namų, virto sandėliais, automobilių servisais.

"Pasiteisina tik nedidelė dalis garažų. Ką su jais daryti – žadame pasiūlyti specialiajame plane. Kai kuriuos iš jų reikia griauti", – įsitikinęs A.Steponavičius.

Mieste įrengta ir nemažai atvirų saugojimo aikštelių. Vien Taikos, Dainavos, Kalniečių ir Eigulių mikrorajonams tokiose aikštelėse yra įrengtos 4138 saugojimo vietos. Tačiau jų užpildymas – vidutinis. Čia automobilius dažniausiai laiko išvykusieji ilgesniam laikui arba gyvenantieji labai arti jų.

Daugelis žmonių stengiasi laikyti automobilį po savo langais. Kadangi ant asfalto ne visi sutelpa, keturračiai draugai lipa ant žaliųjų plotų, šaligatvių, takelių, vaikų žaidimo aikštelių.

Siekiant išvengti papildomo automobilių skaičiaus didėjimo, kartu ir jų laikymo vietų stygiaus, manoma, reikia skatinti naudojimąsi viešuoju transportu. Šiuo metu Kaune lengvaisiais automobiliais naudojasi daugiau gyventojų nei Švedijoje, kur šiuo metu 1000 gyventojų tenka 463 automobiliai.

Pavyzdinis projektas – reklama

Iki rudens "Kauno plano" specialistai žada parengti siūlymus, kaip spręsti automobilių stovėjimo problemas, bus ieškoma racionaliausių sprendimo variantų atsižvelgiant į konkrečias kvartalų situacijas.

Pavyzdžiui, naujesnės statybos Kalniečių, Eigulių ir Šilainių rajonuose galima būtų praplėsti esamas antžemines vieno lygio aikšteles – tiesiog pakeisti žemės paskirtį. Automobiliams vietos atsirastų atsisakius žaliųjų ir kitų plotų. Kitur galbūt reikėtų statyti požeminius ar antžeminius kelių aukštų garažus, galvojama ir apie papildomas atviras automobilių saugojimo aikšteles šalia kvartalų.

Pasak specialistų, nebus rengiamas kiekvieno konkretaus kiemo detalusis planas. Ketinama kurti atskirų planavimo sistemų pavyzdžius. Specialiojo plano pagrindu bus lengviau rengti detaliuosius planus. Tai turėtų ne tik paspartini procesą, bet ir jį pažadinti. "Galbūt pirmą, pavyzdinį, projektą būtų galima dotuoti ir taip padaryti reklamą", – svarstė A.Steponavičius.

Kauniečių specialistų žiniomis, kiti Lietuvos miestai taip pat rengia panašius specialiuosius planus, bet visuotinai spręsti šios problemos dar nepradėjo.

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius:

Specialiojo plano tikslas – išsiaiškinti, kiek yra automobilių stovėjimo vietų, kiek jų dar reikėtų, ir pradėti leisti žmonėms patiems įsirengti papildomas stovėjimo vietas arba reikia spręsti šią problemą kažkaip bendrai. Specialusis planas – vienas teritorijų planavimo dokumentų, kuriuo remiantis vėliau galima rengti ir detaliuosius planus. Stovėjimo vietų trūksta daugiau negu dvigubai. Šią problemą galima spręsti įvairiai: dalį vietų įrengiant prie namų, dalį – atokiau. Galbūt stovėjimo vietas galima įrengti ne viename, o keturiuose lygiuose? Galbūt virš vieno aukšto garažų galima pristatyti dar du ar tris aukštus? Reikia viską strategiškai apmąstyti, tai ne dar vienas dūlėjantis popierius. Dviejuose mikrorajonuose – vadinamajame Bermudų trikampyje ir viename Eigulių mikrorajonų yra rengiami pavyzdiniai detalieji planai. Problemų – daug. Parengus specialųjį planą šioks toks aiškumas bus. Jame bus ne tik brėžinys, bet ir aprašymas, siūlymai, tvarka, kaip galima būtų spręsti automobilių stovėjimo vietų problemas.

Automobilių Kaune daugėja sparčiau, nei planuota

2008 m. pabaigoje Kaune buvo registruoti 164 tūkst. 366 individualūs lengvieji automobiliai. Nepaisant to, kad mažėja gyventojų, automobilių Kaune daugėja. Be to, Kauno mieste automobilių kiek daugiau, nei Lietuvos vidurkis (453 automobiliai – 1000 gyventojų).

1997 m. rengtame "Daugiaaukščių automobilių laikymo statinių išdėstymo pasiūlymų centrinėje Kauno dalyje" specialiajame plane buvo prognozuojama, kad 2015 m. mieste bus 400 automobilių 1000 gyventojų. Tačiau jau 2008 m. šis rodiklis siekė 467.

Daugiaaukštės gyvenamosios statybos mikrorajonuose, statytuose nuo 1961 iki 1990 m., buvo įrengta daugiau kaip 23 tūkst. automobilių stovėjimo vietų. Dabar faktinis automobilių skaičius – apie 65 tūkst., tad trūksta maždaug 42 tūkst. automobilių vietų.