Minint Architektų dieną, tradiciškai paskelbti geriausi kūriniai. Šį kartą diplomuose dažnai buvo matomos marijampoliečių pavardės, o gyvenamoji statyba liko be įvertinimo.
Nominantai išrinkti iš parodai-konkursui „Architektūra: Kaunas 2013“ pateiktų Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriaus narių darbų. Šiam skyriui priklauso ne tik Kauno, bet ir Marijampolės architektai. Šiemet architektų šventė vyko Suvalkijos sostinėje, šiame išgražėjusiame mieste dirbantys architektai nuskynė nemažą dalį laurų.
Už geriausią pramoninio pastato architektūrą diplomas įteiktas Kauno LEZ teritorijoje pastatytos „Ryternos“ gamyklos projekto autoriams – Daliui Šarakauskui ir Kristinai Burdulytei.
Marijampoliečiai Gintautas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Simona Vyšniauskaitė įvertinti už geriausią visuomeninio pastato projektą – Palaimintojo Jono Pauliaus II bažnyčios projektą Marijampolėje.
Nominacija „Už geriausią miesto parką“ taip pat atiteko marijampoliečiams – G.Vieversiui, Redai Marcinkevičienei, Algirdui Marcinkevičiui, Arvydui Bekeriui, Tomui Eidukevičiui, Donatui Valiukui, pagal kurių projektus buvo kompleksiškai sutvarkytos Marijampolės miesto centrinės dalies viešosios erdvės.
Už meilę ir meną Marijampolės kiemuose – Poezijos parko teritorijos kompleksinį sutvarkymą Marijampolės atstovai G.Vieversys, A.Byčenkovas, T.Eidukevičius, R.Marcinkevičienė, A.Marcinkevičius gavo dar vieną diplomą.
Už nesavanaudišką rūpinimąsi architektūros ateitimi – JAK (Jaunųjų architektų klubo) edukacinių dirbtuvių organizavimą diplomu apdovanoti architektai Mindaugas Butvila, Povilas Konkulevičius, Viktorija Klinavičienė ir JAK kolektyvas.
Architektui Mariui Ivaškevičiui atiteko nominacija „Už kraujo upę“ – Nemuno ir Neries upių maksimalių vandens lygių užliejamų teritorijų planavimą.
Ypatingų statinių kategorijoje nugalėjo Rytis Račiūnas ir Viktoras Mažeikis, suprojektavę lauko tualetą.
Konkursui buvo pateikta mažiau nei pusšimtis darbų. LAS Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis mano, kad paroda vis dar negausi dėl buvusios ekonomikos krizės padarinių. Šiemetis akcentas – viešosios erdvės, ir šio pobūdžio darbų buvo gana nemažai.
Pramoninių pastatų kategorijoje „Ryternos“ gamyklos autoriai buvo apdovanoti komisijai balsavus vienbalsiai. „Labai aktyvus pramoninio pastato fasadas, pramoninė architektūra priartinta prie visuomeninės architektūros išraiškos, tai sveikintina“, – trumpai pakomentavo G.Prikockis.
Vis dėlto gyvenamųjų pastatų kategorijoje, pasak jo, neatsirado nei vienbučio, nei daugiabučio objekto, kuris būtų vertas diplomo. „Buvo gražių namų, elegantiškų projektų, tačiau nesugebėjome išrinkti darbo, kuris būtų kažkuo labai išskirtinis“, – pridūrė LAS Kauno skyriaus vadovas, vertinimo komisijos narys.
Tai, kad ypatingų statinių kategorijoje pastebėtas lauko tualetas, pripažino G.Prikockis, yra šiek tiek ironijos. „Vertindami tiesiog nesugebėjome atrasti didelių statinių, kurie būtų ypatingi. O šis pastatėlis miške įdomios formos, įdomios architektūros“, – komentavo jis.
Pasak tualetą sugalvojusių kauniečių, šis mažosios architektūros kūrinys gimė naudojant tradicines medžiagas ir netradicines formas. Sienoms panaudotos brokuotos pakavimo lentelės, kurios primena tradicines lietuviškas skiedras.
„Parodai pateiktas darbas turėjo įnešti šiek tiek žaismingumo, galbūt saviironijos. Džiaugiamės, kad šis mūsų pokštas neliko nepastebėtas“, – atviravo autoriai.
Tiesa, kai kurie parodai pateikti reikšmingi objektai dar nėra užbaigti, todėl nuspręsta juos vertinti kitąmet. Kol kas paroda eksponuojama Marijampolėje, po mėnesio ji atkeliaus į Kauną.
Naujausi komentarai