Kadaise pilaites rentę kauniečiai nė nesusimąstė, kad tai taps akmeniu po kaklu. Didelis, šaltas, neracionalaus išplanavimo namas nebepaklausus, o gyventi jame – brangu ir nekomfortiška.

Perkrauti namai – it muziejai

Prieš kelis dešimtmečius atsivėrus galimybei statytis individualų namą, buvo įprasta ir netgi privalu ręsti jį kuo didesnį, prilygstantį pilaitei. Gana greitai neracionalūs, šalti, milžiniški namai atgyveno, didelių nereikalingų erdvių šildymas daugeliui šeimininkų uždavė galvosūkį: ką daryti su milžinišku, kadaise prabangiu buvusiu namu?

Nekilnojamojo turto skelbimuose nestinga pasiūlymų įsigyti masyvius namus, kurių bendras plotas siekia 300 kv. m ploto ir daugiau. Jų 1 kv. m kaina – nuo 1 tūkst. litų.

Yra nemažai seno kirpimo namų, perkrautų kadaise prabangiu laikyto dekoro, kurie kainuoja milijoną litų ir daugiau. Tradiciniai interjero elementai – raityti laiptai su baliustradomis, marmurą imituojančios plytelės, parketas, kalvių dirbiniai, oranžerijos. Kaip be pirties ir baseino rūsyje? Už tiek turtų prašoma kartais prašoma daugiau nei milijono litų.

Vis dėlto šiandien pasiturintys žmonės jau nesižavi namais, kurie primena muziejus. Jiems norisi tokių gyvenamųjų erdvių, kokias mato architektūros žurnaluose: šviesių, neperkrautų, saikingai dekoruotų, racionaliai išdėstytų ir funkcionalių.

Kur dėti ankstesniuosius, nebemadingus namus? Kai kurie buvusias pilaites parduoda dalimis arba skelbimuose tikina, kad namas gali būti pritaikytas gyventi kelioms šeimoms. Kitaip tariant, pilaites siūlo paversti daugiabučiais. Kai kurie dargi sienas apšiltina, kad išlaikyti butą būtų racionalu.

Apsisprendimą nulėmė vieta

Vis dėlto atsiranda piliačių šeimininkų, kurie neracionalų namą nusprendžia paversti šiuolaikišku, kuklesnių gabaritų namu. Šią užduotį ne vienam kauniečiui padedantys įgyvendinti architektai Aidas Kalinauskas su kolega Andriumi Šova pripažįsta, kad perstatyti seną namą sudėtingiau, nei iš naujo pastatyti. Vis dėlto toks sprendimas turi nemažai privalumų.

„Nenorėjau keltis gyventi kitur, man priimtina ta pati gyvenimo vieta. Manau, kad kainuos pigiau, nei statytis namą naujoje, bet ne tokioje geroje vietoje. Finansinė nauda visiškai bus aiški tada, kai namas bus užbaigtas ir įrengtas“, – kalbėjo 1986 m. statyto 350 kv. m ploto mūrinio namo savininkas. Kiek sieks jo investicijos į namo pertvarkymą, vyras kol kas dar nežino, bet kol kas, pasak jo, suplanuotas biudžetas neviršijamas.

Kaunietis prisiminė, kad 1985–1990 m. buvo įprasta statyti didelius namus, degalai anuomet nebuvo tokie brangūs kaip dabar ir poreikiai buvo kitokie. „Dabar norisi gyventi šilčiau, ekonomiškiau, atsisakyti nenaudojamų erdvių, kad nebereikėtų be reikalo jas šildyti“, – prisipažino pašnekovas.

Vyras tikisi, kad kitą žiemą jau gyvens atnaujintame būste. Nors namo darbai iš išorės jau gerokai pasistūmėję, tačiau daug darbo liko ir interjere. Viduje išliks tik dalis senosios apdailos, visa kita bus daroma naujai.

Liko vos pusė sienų

„Nuvertėme esamą stogą, visai panaikinome buvusią mansardą ir pusę antro aukšto. Kai kur sumažintos, kai kur – padidintos langų angos. Liko pirmas aukštas ir rūsys“, – apie pagrindinius pertvarkymus pasakojo architektas A.Kalinauskas.

Silikatinių plytų namas liko iš tos pačios medžiagos, panaudota nemažai tų pačių plytų, iš išorės namo sienos apšiltintos.

Jo teigimu, dviejų aukštų name su mansarda buvo daug nereikalingų plotų. Jų atsisakius, pažeminus pastatą, liko mažiau šiltinamų išorės sienų. Kartu buvo keičiama inžinerinė įranga, įskaitant šildymo sistemą.

Senstelėjusiame name buvo daug mažų kambarėlių, tai neatitiko šiuolaikinių reikalavimų. Todėl ir viduje išgriauta nemažai sienų. Sukurta viena didelė bendra erdvė ir tiek kambarių, kiek reikia šeimos nariams. Tiesa, rūsio, kuriame buvo pirtis, baseinas, atsisakyta. Čia bus ūkinės patalpos ir vėsus sandėlis. Baseino duobė panaikinta.

„Galima sakyti, kad namo vidus ir išorė bei visa inžinerinė sistema daroma naujai“, – reziumavo architektai.

Jų nuomone, padaryti iš buvusių vienbučių namų daugiabučius – ne pati geriausia išeitis, nes tai kenkia kraštovaizdžiui. Individualių namų kvartale turėtų vyrauti individualūs namai, o padrikai išsimėtę daugiabučiai kuria chaoso įspūdį. Ypač, jei pritaikant gyventi kelioms šeimoms keičiama tokių namų išorė: atsiranda papildomi išoriniai laiptai, priestatai, stogeliai.

„Pavyzdžiui, Žaliakalnyje, viskas yra suvelta, ypač sovietmečiu, kai iš vienbučių namelių padaryti daugiabučiai. Maišosi socialiniai sluoksniai, skiriasi gyventojų interesai“, – pavyzdį pateikė A.Kalinauskas.

Išgaudami plotą – gudravo

Pasak architektų, pilaičių architektūrai įtakos turėjo draudimai. A.Kalinauskas prisimena, kad sovietmečiu buvo draudžiama statyti didesnius nei 120 kv. m naudingojo ploto namus, tačiau architektams buvo užduotis sugudrauti, kaip teisėtai suprojektuoti kuo didesnį namą.

„Pripiešdavo visokiausių balkonų, pastogių, suprojektuodavo milžiniškus rūsius, kurie neįsiskaičiuodavo į bendrą namo plotą. Tuomet juos įstiklindavo ir turėdavo papildomo ploto“, – atskleidė A.Kalinauskas. Taigi oficialiai, pagal dokumentus, išmatavus pagrindines statinio erdves, pastatas būdavo reikalaujamo dydžio, o realiai iškildavo dvigubai didesni namai su laužytais stogais ir galybe pastogių.

Dabar milžiniškų rūsių naujakuriai visai nepasigenda. Įrengti rūsį brangu, patalpos – drėgnos, šaltos. Nebent sukuriama vėsi nedidelė požeminė patalpa daržovėms, vynui laikyti.

Sienas šiltina su kaupu

Pasak architektų, šeimai pilnai užtenka yra 120–150 kv. m ploto namo, jei jis racionaliai suplanuotas. Kartais namai siekia 200 kv. m ploto, įskaitant garažą. Pastatytu naują kokybišką namą, pasak A.Kalinausko, kainuoja 600–700 tūkst. litų, o pridėjus įrengimą, sklypo kainą, suma gali išaugti iki milijono litų.

Kartais šiandieniai naujakuriai pageidauja pirties ir baseino namuose. Tuomet poilsio zona įrengiama ne rūsyje, o pirmajame aukšte, atskirai nuo gyvenamosios erdvės.

Statydami kuklesnius namus, pasak A.Šovos, daugelis užsakovų pageidauja laiko patikrintų, ilgaamžiškų medžiagų. Pavyzdžiui, renkasi klinkerio plytas, čerpinius stogus. Daugelis tikisi, kad negailėję investicijų į namą, daug metų galės nesirūpinti jo atnaujinimu.

Statantieji namus tapo itin reiklūs sienų šiluminei varžai. „Jei pagal normatyvus užtektų 15 cm storio apšiltinimo medžiagos, daugelis renkasi 20–30 cm storio vatą ar polistireną. Atsikandę šalčio ir didelių sąskaitų už šilumą, apšiltinimo medžiagoms visi negaili pinigų“, – šypsojosi A.Šova.

Atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės baterijas ar geoterminį šildymą, naujakuriai renkasi pagal finansines galimybes, namo vietą.