Keli tūkstančiai litų už riedulį, kuris iki savo šeimininko gali keliauti šimtus kilometrų ne tik iki atokiausios vietovės Lietuvoje. Mūsų rieduliai ne mažiau geidžiami ir kitose Europos šalyse, ne kartą yra iškeliavę į Daniją ar Vokietiją.

Ieško vienetinių

Kažkada žmonės iš akmenų statė tvirtoves, gerokai vėliau, sovietmečiu, kai nebuvo galima gauti statybinių medžiagų, daugelis tvoras ir pamatus taip pat mūrijo iš riedulių, kurie, surinkti kolūkio laukuose, būdavo išverčiami palaukėje ar pamiškėje kaip kokie kenkėjai.

Atsipeikėję nuo betono luitų, žmonės lyg išprotėję vėl graibsto akmenis. Šį kartą ne kaip statybinę medžiagą, o kaip unikalų sodybos dekorą. Paprasčiausi lauko rieduliai įgavo aukso vertę ir bet kur nebesisvaido.

Lietuviai ne tik mūrija tvoras ir židinius, dėlioja takus, tvirtina tvenkinių šlaitus iš Lietuvos laukuose surinktų akmenų. Norintieji papuošti savo aplinką unikalesniu rieduliu negaili išties nemažų pinigų.

„Daug kas ieško vienetinių egzempliorių – tokių, kuriais būtų galima papuošti sodybą. Žmonės tvenkinius kasa ir akmenimis tvirtina bei puošia jų krantus. Akmenys šiuo metu labai populiarūs“, – tikino net iš Šiaulių į Klaipėdos kraštą riedulius gabenančios įmonės vadovas Arūnas.

Vyras prisipažino, kad iš Akmenės ir Šiaulių rajonų surinkti didžiuliai akmenys specialiai buvo vežami į Kretingos rajone kuriamą japonišką sodą.

„Jiems reikėjo įspūdingų formų akmenų. Tačiau retos formos ir gana didelis akmuo yra brangus malonumas. Tokiam rieduliui atgabenti reikia specialios technikos. Vienas akmuo gali kainuoti ir iki 2,5 tūkst. litų“, – pasakojo Arūnas.

Atsigabeno iš Šiaulių

Tačiau ne kiekvienas akmuo gali tikti konkrečiam sumanymui. Japoniško sodo kūrėjai ieškojo tik lauko akmenų, karjeruose iškasti akmenys pasirodė esą per daug švarūs ir trapūs.

Kelis įspūdingus akmenis Šiauliuose buvo užsisakę ir palangiškiai. Žmonės mokėjo nemažus pinigus, kad tik kiemą papuoštų tokiu rieduliu, apie kurį svajojo.

„Gabenome akmenis ir į Kalotėje įsikūrusią sodybą. Ir nesvarbu, kad toli ir tenka nukeliauti kone pusantro šimto kilometrų“, – tikino Arūnas.

Pašnekovo teigimu, žvyro ar smėlio karjeruose iškasti akmenys dažniausiai skaldomi.

„Iš jų mūrijamos tvoros, klojamas grindinys. Toks akmuo gerai skyla. Grindiniui atrenkami 15–30 cm dydžio akmenys, o skaldymui labiau tinka 30–50 cm rieduliai“, – aiškino Arūnas.

Už toną – 90 litų

Klaipėdos rajone įsikūrusio karjero direktoriaus Edvardo Jonuševičiaus nestebina žinia, kad į pajūrį akmenys vežami net iš Šiaulių rajono, nors ir uostamiesčio pašonėje galima jų įsigyti.

„Jei reikia, mes akmenis nuvežime ir į Kauną. Tai priklauso nuo žmogaus pasirinkimo ir nuo to, ką jis ketina su akmenimis daryti“, – aiškino E.Jonuševičius.

Karjeruose iškastų akmenų kaina siekia 90 litų už toną. Tačiau yra ir vienetinių akmenų, kurie kainuoja 5 tūkst. litų.

„Vienoje vietoje galima pasirinkti jau surūšiuotus akmenis, o kitur esame sukaupę tik didelius riedulius. Šešerius metus čia buvo rūšiuojami tik dideli akmenys, tačiau kai Palangoje statytojams prireikė riedulių tilto atramoms tvirtinti, ši vieta buvo beveik ištuštėjusi“, – pasakojo E.Jonuševičius.

E.Jonuševičius prisipažįsta, kad iš Klaipėdos rajono akmenis yra tekę gabenti net į Vokietiją ir Daniją.

„Nežinau, kam jie buvo naudoti, tačiau tokį užsakymą teko įvykdyti. Dažnai akmenų atvažiuoja ieškoti menininkai, skulptoriai. Skaldytų didelių akmenų ieško ir paminkladirbiai“, – pasakojo gargždiškis.

Paviršius – lyg oda

Klaipėdietis įmonės „Akmėja“ įkūrėjas Vaclovas Daukintis tikino, jog jo nestebina faktas, kad lietuviškų akmenų galėjo prireikti danams ar vokiečiams.

„Jie tokių tiesiog neturi. Lietuviški akmenys taip pat yra unikalūs savo forma ir spalvomis. Šiaurės klimato rieduliai yra nugludinti“, – aiškino V.Daukintis.

Įmonės vadovas stebėjosi, kad užsienio šalyse rengtose parodose neteko išvysti nieko panašaus į lietuviškus akmenis.

„Jie net neturi nė vieno tokio eksponato, todėl užsieniečiams tai nematyta ir unikalu“, – stebėjosi pašnekovas.

V.Daukintis pastebėjo, kad pastaruoju metu net ES finansuojamuose projektuose naudojami akmenys.

„Akmuo sugrįžta į mūsų erdves. Jis juk ilgaamžė medžiaga. Šiuolaikinės technologijos leidžia išgauti įvairiausius akmens paviršius. Klaipėdiečiai žinojo tik Tiltų gatvėje matytą grindinį. O dabar akmenų paviršius gali būti lyg apelsino žievelė ar net priminti odą. Ką galima padaryti iš medžio, tą patį galima padaryti ir iš akmens“, – pasakojo specialistas.

Svečius pasitinka akmenys

Karjere 40 metų dirbantis ir Gargžduose gyvenantis E.Jonuševičius prisipažino ir pats akmenims jaučiantis didžiulę aistrą.

Poškuose esančią šeimos poilsiavietę vyras pavertė tikru akmenų parku.

„Daug metų rinkau tuos akmenis, net nepamenu, kada kurį esame parsivežę. Man patinka, o ir šeima džiaugiasi. Juk šioje vietoje plynė buvo, jokio grožio. O dabar atsirado akmenys, pasodinau medžių, ir širdis džiaugiasi“, – pasakojo E.Jonuševičius.

Sklypo centre E.Jonuševičius įkurdino pačius didžiausius riedulius, juos sudėjęs dolmeną primenančia forma. Visa eilė įspūdingo dydžio akmenų svečią pasitinka ir įvažiuojant į poilsiavietę.