Kaip teisingai vadinti?

Ši gėlė taip pat vadinama Riterių žvaigžde (tai augalas, galintis kantriai laukti žydėjimo), o liaudyje plačiai vartojamas pavadinimas amarilis. Tai kaip vis dėlto vadinti šį nesuskaičiuojamai daug veislių turinti svogūninį augalą, kuris dovanoja įspūdingus žiedus?

Pavadinimai meilenis (Hippeastrum) ir amarilė (Amaryllis) laikomi sinonimais. Kelis šimtmečius trukę botanikų ginčai dėl šių augalų klasifikacijos buvo pabaigti 1987 m., kai pasauliniame botanikų kongrese nutarta amarilių genčiai priskirti iš Pietų Afrikos kilusius augalus, jų yra tik viena rūšis – dailieji amariliai (Amaryllis belladonna), o meilenių genčiai priskirtos hibridinės Pietų Amerikos atogrąžų augalų veislės.

Nors šios daugiametės gėlės iš tiesų panašios, Lietuvoje labiausiai paplitęs puikusis meilenis (Hippeastrum x hortorum). Nuo amarilių juos atskirti nėra sunku. Meilenių stiebas tuščiaviduris, amarilių – pilnaviduris. Meileniai žydi žiemos pabaigoje iki balandžio, amariliai – vasarą ir rudenį. Meileniai ant vieno stiebo gali sukrauti 2–6 pumpurus, amariliai – iki 10–12. Meilenių žiedai – bekvapiai, amarilių – švelniai kvepiantys.

Žiemą ilsisi

Vieni skundžiasi, kad meilenis tik augina lapus. Priežastys gali būti įvairios: per didelis vazonas, trūksta šviesos, augalas neturi poilsio laikotarpio ar tiesiog dar per jaunas.

Augalo svogūnėlis yra kriaušės formos, pasodinus pusė jo turi būti iškilę virš žemės.

Kiti augintojai sugeba meilenius pražydinti du kartus: kovą ar anksčiau ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Žiedų skėtis išsiskleidžia ant žiedkočio 50–70 cm aukštyje, žiedyne būna 4–5 žiedai. Meilenių žiedai būna lygūs ir pūkuoti, balti ir žalsvi, rožiniai ir geltoni, oranžiniai ir vyšniniai, vienspalviai ir dvispalviai.

Kiekvienas žiedas išsilaiko apie savaitę, o augalas nepertraukiamai žydi apie mėnesį. Nuvytusius žiedus reikia nuskinti, kad augalas neeikvotų energijos.

Žiema – meilenių poilsio metas, kai svogūnas brandina žiedinius pumpurus. Nepailsėjusių augalų žiedai būna smulkesni, jų mažiau užsimezga. Ramybės metu meilenių svogūnėliams šviesos nereikia, juos galima laikyti apie 10 laipsnių šilumoje sausoje vietoje. Būtina sąlyga – ramybės laikotarpiu nelaistyti, o pradėjus laistyti, kai pasirodys lapeliai, tai daryti atsargiai, kad vandens nepatektų ant svogūno.

Pavasariniam žydėjimui meilenius vasario mėnesį perneškite į šiltesnę patalpą, vieną kartą gausiai palaistykite, o kitą kartą – kai žiedkotis gerokai ūgtels. Jam išaugus, laistykite gausiai, kas 10 dienų patręškite. Laistykite atsargiai, kad kuo mažiau vandens patektų ant svogūnėlio, lapų ar žiedkočių. Ir saikingai – priešingu atveju išsiskleis lapai, o žiedai gali ir nepasirodyti. Kai kurie augintojai verčiau vandens įpila į po vazonu pastatytą lėkštelę ir po kiek laiko jo likutį išpila. Tai augalas, kuriam labiau patinka laikina sausra nei įmirkusi žemė.

Jei laikysite šviesioje, šiltoje vietoje, gausiai laistysite, kas savaitę ar dvi tręšite, meilenis pradės žydėti po 30–40 dienų.

Kai visi žiedai nuvys, neskubėkite nupjauti stiebo. Palaukite, kol jis pagels, o tada nupjaukite 5 cm aukštyje virš svogūnėlio. Augalą ir toliau laistykite, tręškite ir laikykite šviesioje vietoje. Kuo daugiau per vasarą jis priaugins lapų, tuo gražesnių žiedų galima tikėtis žiemą ar ankstyvą pavasarį. Kai kurie augintojai nužydėjusius pavasarį meilenius iš karto padeda vėsiai, mažiau laisto arba net išneša į rūsį ir palieka ramybės laikotarpiui.

Sodinimo ypatumai

Dažno persodinimo meileniai nemėgsta, pakanka tai daryti kartą per 4–5 metus, tačiau kai kurie gėlininkai meilenius persodina kasmet. Persodinti gumbus reikia po žydėjimo, sodinimo laikas – nuo spalio iki balandžio pabaigos.

Augalui reikia 3 cm didesnio skersmens nei svogūnėlis (jis gali išaugti net iki 20 cm apimties) vazono. Kai vazonas pernelyg erdvus, augalas ima auginti vaikučius. Jei svogūnėliai nedideli, galima sodinti ir po du.

Svogūnėlį sodinkite į specialaus žemių mišinio, kai kurie gėlių augintojai pataria meilenius sodinti į komposto žemės, molio, durpių ir smėlio santykiu 3:1:1:1. Vazonėlio dugne turi būti skylučių drenažui arba įdėkite akmenukų, nes meileniai nemėgsta drėgmės pertekliaus.

Svogūnėlis turi būti sausas, be puvimo požymių, be pažiedimų. Šaknų apipjaustyti nereikia – nebent negyvas. Prieš sodinimą svogūnėlio apačią ir šaknis kelias valandas palaikykite drungname vandenyje. Sodinti reikia taip, kad pusė svogūnėlio kyšotų iš žemės. Beje, persodinę meilenius, nusiplaukite rankas. Ši gėlė yra ne tik graži, bet ir nuodinga.

Pasodintą į vazoną augalą reikia laistyti saikingai, kad į gumbą neįsimestų puvinys. Tamsoje retsykiais truputį palaistomas jis turi ilsėtis ir kaupti jėgas naujam žydėjimui. Po kelių mėnesių gumbas ima busti. Pradėjus kaltis lapeliams, augalą reikia grąžinti į kambarį.

Vertas tapytojo drobės

Pernai Klaipėdoje Kovo 8-osios proga dailininkas Simas Žaltauskas pristatė tapybos parodą "Amarilis". "Paroda "Amarilis" gėlės vardu pavadinta neatsitiktinai – šis žodis skamba tarsi itališkasis amore, reiškiantis meilę", – sakė parodos autorius. Ekspoziciją sudarė didelio formato drobės, kuriose buvo sąmoningai išdidinti amarilių žiedai. Paveiksluose atskleidžiama gėlės egzistencija, pabrėžiamas trapumas, žydėjimo kelias: virsmas iš svogūno į lapus ir stiebą, iš stiebo – į pumpurą, iš pumpuro – į žiedą.