Salotos, svogūnai ar net pomidorai, vešintys po daugiabučio namo langais, – nestebinanti kasdienybė. Kai kur Kaune, valstybinėje žemėje, žemdirbystė puoselėjama sparčiu tempu. Kitur pasaulyje tai irgi daroma, bet legaliai.

Gėlynus kurti skatinama

Užsodinti ir prižiūrėti spalvingą gėlyną savo ir kaimynų akims džiuginti imasi ne visi daugiabučių pirmų aukštų gyventojai. Dauguma įniko prie laiptinių šienauti angliškąsias vejas, palikdami vieną kitą dekoratyvinį augalą.

Jei namas nėra suformavęs sklypo detalaus plano ir jo įsigijęs arba išsinuomojęs, teoriškai net ir gėlių sodinimas kieme yra nelegali saviraiška. Vis dėlto grožio puoselėjimui įstatymų prižiūrėtojai neprieštarauja. Priešingai, savivaldybės renka gražiausiai tvarkomus daugiabučių kiemus.

Po langais iškilusios lysvės, šiltnamiai, juos juosiančios tvoros laikomi netoleruotinais reiškiniais valstybinėje žemėje. Vis dėlto, atrodo, niekas neskuba žemės ūkio reiškinio naikinti buldozeriais ar bent jau baudomis.

Atrodytų, jei privataus namo kieme gali raškyti braškes, skabyti krapus, rauti salotas, kodėl to negali daryti gyvendamas daugiabutyje?

Gajos rusiškos tradicijos

Dirbdami savavališkai nusavintą valstybinę žemę, ją netgi užtvėrę, žmonės pažeidžia ne tik įstatymus, bet ir kitų žmonių interesus. Kodėl čia ne veja, kurijoje galėtų žaisti vaikai?

Kauno Aukštųjų Šančių mikrorajone, Medvėgalio gatvėje, daržininkystė šalia daugiabučių klestėte klesti jau daugybę metų. Namo pamatus remia piktžolės, o už kelių metrų išraustose lysvėse kuo puikiausiai dygsta daržovės, gali pamatyti didesnių ir mažesnių šiltnamių. Daržus juosia ir vienus nuo kitų skiria iš ko papuola suręstos tvoros. Kai kur užtvarai simboliniai, kai kur – kapitaliniai, tobulai sergstintys nuo ilgapirščių.

Vietiniai gyventojai pasakoja, kad toks daugiabučių namų aplinkos tvarkymo būdas labai populiarus Rusijoje. Medvėgalio gatvėje kadaise buvo vadinamasis karininkų miestelis – nuo tada čia ir klesti daržai. Teoriškai daugiabučių gyventojai turėtų suformuoti žemės sklypą, numatyti, kur yra žemės ūkio paskirties žemė, draugiškai ją pasidalyti – tuomet daržas būtų legalus, nepajudinamas.

Skatina kaimynus bendrauti

Daržininkystė pati savaime nėra blogybė, kurią trūks plyš reikia išginti į kaimą. Vis dėlto daržovės mieste turėtų būti auginamos civilizuotai – tam skirtose vietose ir palaikant tvarką, kad papildytų, praturtintų aplinką.

Daržininkystė kai kuriuose pasaulio didmiesčiuose netgi skatintina. Kai kur veisiami vadinamieji bendruomenės daržai, kuriuose gali plušėti ir derlių užsiauginti pageidaujantys namo ar kvartalo gyventojai. Akcentuojama ne vien materialinė, sveikatos nauda. Manoma, kad bendras daržas žadina bendruomeniškumą, skatina kaimynus bendrauti.

Nemažai kur daržininkystė klesti ant daugiaaukščių namų stogų, o kai kur lysvėms atsiranda plotelių ir ant žemės, dangoraižių fone. Galima pamatyti ir tokių vaizdų: prie pat gatvės, vietoj žalios vejos pūpso burokų lapai. Taip vienas miestas netgi sugalvojo maitinti alkstančiuosius – kas nori, gali pasiskinti ar išsirauti daržovių maistui.

Kiti daržovių grožį prilygina gėlėms. Sukaltame mediniame vazone ant grindinio prie namo gali augti keltas braškių krūmelių, krapų, pomidoras ar dar kas nors. Daržovių kompozicija ne tik pagardina patiekalus, bet ir savitai papuošia namo prieigas.