Pereiti į pagrindinį turinį

50 metų susituokusieji: be atleidimo – neįmanoma

2012-07-15 11:37
50 metų susituokusieji: be atleidimo – neįmanoma
50 metų susituokusieji: be atleidimo – neįmanoma / Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Vakar savo auksines vestuves šventę Julius Antanas ir Virginija Ksavera Baltrukoniai įsitikino: per 50 metų išmokus vienam prie kito prisitaikyti, atsiprašyti ir atleisti, užgniaužti ego jausmai neblėsta, atvirkščiai, tik stiprėja.

Svarbu sugebėti atleisti ir suprasti, kad vaikus gimdome ne sau, bet pasauliui.

Tai – lyg pasaka

„Pasistengsime spindėti, bet jaudinamės daug labiau nei 1962 m. liepos 14 d., – auksinių vestuvių išvakarėse neslėpė 72 metų V.K.Baltrukonienė. – Viską lemia amžius ir tai, kad iškentėjome ir vis dar kenčiame labai daug ligų.“

Auksinės vestuvės prilygsta pasakai. Taip teigė buvęs Kauno pirmosios tarybos deputatų prezidiumo narys, buvęs Kauno apskrities statybos inspekcijos viršininkas, žmonos bendraamžis Julius Antanas.

Jis ir dabar negali įsivaizduoti, kad jam pavyko sulaukti šios dienos, nes 1997 m. rugsėjo 11 d. 11 val. per posėdį plyšo širdies aorta.

Be sąmonės į ligoninę atvežtą vyrą reikėjo skubiai operuoti, bet nebuvo laisvų chirurgų. Vieni tuo metu operavo kitus ligonius, kiti lyg tyčia tuo metu buvo išvykę.

Kauniečio gyvybę išgelbėjo skubiai su medikų brigada iš Vilniaus atvykęs garsus kardiochirurgas Giedrius Uždavinys. Jis atliko operaciją.

Vėliau aorta plyšo antrą kartą. Tuomet sudėtingą operaciją J.A.Baltrukoniui atliko garsus Kauno klinikų kardiochirurgas profesorius Rimantas Benetis.

Didžiausias džiaugsmas – dukros

„Gyvenimas – tik trumpa akimirka tarp praeities ir dabarties“, – teigė mirties glėbyje jau buvęs J.A.Baltrukonis.

Klausiamas apie auksinę taisyklę, kaip susituokusiems žmonėms sulaukti auksinių vestuvių, prieš 50 metų ne tik Santuokų rūmuose, bet ir Šv.Antano bažnyčioje susituokęs vyras neabejojo: „Reikia sugebėti vienam kitą suprasti, susitarti.“

„Reikia mokėti vienam prie kito prisitaikyti, atleisti, atsiprašyti ir užgniaužti ego, – vyrui pritarė žmona, beveik ketvirtį amžiaus vadovavusi Kauno klinikinės ligoninės (buvusi Kauno 2-oji klinikinė ligoninė) Anesteziologijos ir reanimacijos skyriui. – Kitaip – jokių galimybių kartu išgyventi pusę amžiaus.“

Jie abu ir dabar prisimena akimirkas prieš 53 metus, kai vienas kitą pamatė pirmą kartą Kaune, Lietuvių gatvėje.

„Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, – prisiminęs, kaip su draugu atėjo į svečius ir pamatė būsimą žmoną, šypsojosi Julius Antanas. – Iškart sužavėjo jos žvilgsnis, grožis ir inteligencija.“

„Iš pradžių labai susižavėjome vienas kitu, – šyptelėjo Virginija Ksavera. – Jautėme prielankumą, jaukumą – viską sakė akys ir nuojauta. Bet pirmoji įsimylėjau jį aš.“

Šiandien Kauno pirmojo deputatų klubo vicepirmininką J.A.Baltrukonį ir jo mylimą moterį, su kuria išgyveno 50 metų, dar kartą sutuoks to paties klubo pirmininkas... Kęstutis Ignatavičius.

„Norėjome šventės, nes tikrai nesitikėjau sulaukti šios dienos, – atviravo vyras. – Santuoka? Tai dar didesnė vieno atsakomybė kitam. Dar stipresni giminystės, jausmų ryšiai. Galų gale tai ir turtiniai ryšiai.“

„Tai – gražiausia dovana, kad esame kartu“, – šypsojosi Virginija Ksavera, o jos vyras, paprašytas išskirti džiaugsmingiausias gyvenimo akimirkas, nesuabejojo, kad tai – dukrų gimimas. Dabar Ingai Julijai – 46-eri, Jurgitai – 42-eji.

Ne sau, pasauliui

Ar jam norėjosi sūnaus? Vyras juokiasi: „Kompensacija – net keturi labai mylimi anūkai.“

„Dar esame pilni entuziazmo gyventi, skubame, kaip ir jaunystėje, norime, kad visi aplink sutartų, norime geros sveikatos, – teigė ne vieną žmogų reanimacijoje ir operacinėje išgelbėjusi medikė. – Taip, buvo ir klaidų. Patikėkite, kad kiekvienas medikas, kaip ir kiekvienas žmogus, klysta. Bet visada prie akis iškyla tų žmonių veidai. Gyvenimas – tai didelis uždavinys. Jo pabaigoje verti puslapius ir galvoji, kaip sprendei tuos uždavinius, ką galėjai padaryti kitaip.“

Ar auksinę dieną jie pagalvoja apie deimantines vestuves?

„Labai to norime, bet abejojame, labai abejojame, – nuoširdžiai kalbėjo sutuoktiniai Virginija Ksavera ir Julius Antanas. – Sveikata, sveikata... Tiesa, net ir sergant gyvenimas netampa negražesnis.“

O kokią pagrindinę gyvenimo pamoką jie išmoko?

„Sugebėti atleisti...“ – sakė Julius Antanas.

„Ir tai, kad vaikus gimdome ne sau, bet pasauliui“, – prieš auksines vestuves teigė jo žmona Virginija Ksavera.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų