Neseniai išdalytų Vyriausybės kultūros ir meno premijų laureatų sąraše – ir kaunietis architektas profesorius Vladas Stauskas. Jo pavardė neatsiejama nuo Lietuvos kurortų ir parkų aplinkos.

Segėjo riterio ordiną

„Psichologiškai svarbus ne tiek apdovanojimas, kiek jautimas, kad esi reikalingas. Džiaugiesi, kad tai, ką darai, yra žmonėms gerai, kad tai įvertina ir kolegos“, – atviravo V.Stauskas, sukvietęs architektus ir kitus bendradarbius drauge pasidžiaugti ką tik pelnyta premija.

81 metus einantis profesorius per ilgametę darbo patirtį yra pelnęs nemažai įvairių apdovanojimų, tačiau ne atsitiktinai švarko atlape jis segėjo prieš dešimt metų pelnytą Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Architektūros riterio ordiną. Būti vertinamam architektūros pasaulio atstovų jam yra ypač svarbu.

„Meno ir kultūros premijomis apdovanojama nemažai scenos žmonių. Architektai matomi mažiau, tik jų darbai išlieka ilgai. Labai džiugu, kad ir užpernai Kultūros ir meno premija buvo skirta architektui. Dar daugiau: jis taip pat iš Kauno – tai profesorius Jonas Minkevičius. Manau, kad tai ir architektūros kaip meno, ir Kauno architektų bendruomenės įvertinimas“, – konstatavo LAS Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis.

Kūriniai sunkiau apčiuopiami

V.Stausko darbai žinomi daugeliui Lietuvos gyventojų, nes didžiausias jo darbo svoris teko rekreacinei architektūrai. Atkurtos nepriklausomybės metais visų penkių dabartinių nacionalinių parkų projektus parengė V.Stauskas ir jo vadovaujamų bendradarbių kolektyvas.

Šio architekto darbų sąraše – ne tik bendrieji planai, kurortų schemos ir kiti teritorijų planavimo dokumentai. Populiariose poilsiavietėse yra iškilęs ne vienas jo projektuotas poilsio objektas. Daugelis nė nežino, kad daug įvairių įgyvendintų sumanymų Lietuvos pajūryje yra gimę V.Stausko galvoje.

„Pavyzdžiui, krantinės, takeliai, dviračių takai, poilsio aikštelės Kuršių nerijoje – tai ir jo idėjų bankas“, – matomus pavyzdžius vardijo G.Prikockis. Jis atkreipė dėmesį, kad teritorijų planavimo dokumentuose sprendimai nėra tokie apčiuopiami, kaip pastato projekte. Vis dėlto tai kur kas daugiau laiko ir daug pasišventimo bei žinojimo reikalaujantis projektavimas. „Gerai, kai nuoseklus, ramus darbas bent kartais yra pamatomas“, – pridūrė G.Prikockis.

V.Stauskas taip pat koordinavo Nacionalinę kultūrinio turizmo programą, jo veikla pastebima ir tarptautiniu mastu: jis kviečiamas pristatyti Lietuvos architektūrinės veiklos patyrimo pasauliniuose kongresuose, išrinktas Lietuvos atstovu ekspertu Europos Komisijoje Briuselyje. Abi profesoriaus disertacijos skirtos žmogaus, aplinkos ir architektūros sąveikaia Lietuvos pajūrio ir kitose gražiausiose Lietuvos vietose. Jis sukūrė naują landšaftinį-ekologinį projektavimo metodą, kuris įvertina gamtos savybes ir kultūros tradicijų visumą.

V.Stausko iniciatyva Lietuvos architektūros ir statybos institute Kaune sukurtas kompleksinis rekreacinės ir landšafto architektūros projektavimo ir tyrimo padalinys. V.Stauskas yra Vytauto Didžiojo universiteto emeritas, Menų fakulteto profesorius. Jis aktyviai prisidėjo atkuriant šią aukštąją mokyklą ir skaitė paskaitas šimtams studentų.

Laureatų desantas įvairus

Vyriausybės kultūros ir meno premijos neseniai įteiktos 13-ai Lietuvos iškiliausių menininkų. Be V.Stausko, apdovanojimai atiteko dailininkui Kaziui Morkūnui, rašytojui Gintarui Grajauskui, fotomenininkui Aleksandrui Ostašenkovui, aktoriams Povilui Budriui ir Valentinai Leonavičiūtei-Gustaitienei, muzikologei Gražinai Daunoravičienei, juvelyrei Birutai Stulgaitei, chorvedžiui Romualdui Gražiniui, dokumentininkams Juozui Matoniui ir Vytautui Damaševičiui, choreografei Loretai Juodkaitei ir režisieriui Bernardui Gyčiui Padegimui.

Laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, šiuo metu premija siekia 44,2 tūkst. litų.