„Labdaros vakaras bus skirtas padėti Lietuvoje esantiems senelių globos namams, Dzūkijos (Leipalingio) mokiniams. Norime sukurti Kalėdų stebuklą tiems, kam labiausiai to reikia. Koncerto metu rinksime lėšas, kad paremtume organizacijas“, – sako M. Vygantas.
– Ar jūsų karjeroje šis koncertas bus pirmasis, kuris turi tokią gražią idėją – pagelbėti žmonėms?
– Šiais metais karantino metu surengėme ne vieną virtualų koncertą, bet visada norėjosi, kad tai būtų nepaprastas mūsų pasirodymas. Londono Bektono „Bernelių užeigoje“ su kolega Valdu Teresu surengėme bendrą pasirodymą Motinos dienos proga. Vienas įsimintiniausių pasirodymų – labdaros koncertas, skirtas pagelbėti Tailande gyvenantiems lietuviams ir jų nuostabiems augintiniams. Tuomet buvo pasiektas mūsų asmeninis rekordas, nes vienu metu koncertą stebėjo daugiau nei 1000 žmonių. Tada supranti, kad darai gerą darbą. Džiaugiamės surinkta nemaža pinigų suma, kuri viršijo mūsų pačių lūkesčius. Kadangi artėja didžiausia metų šventė Kalėdos, nelikome abejingi ir šį kartą. Lapkričio 28 dieną 18 val. Anglijos laiku kartu su JKLB Londono pirmuoju skyriumi iš namų gyvai rengsime „Facebook“ Live Paramos koncertą“.
Artėjant šventėms socialiniai tinklai yra pilni įvairių kvietimų prisijungti prie labdaros iniciatyvų. JKLB Londono pirmąjį skyrių pasirinkome todėl, kad puikiai pažįstame skyriaus įkūrėją Onutę Dobrovolskienę, kuri jau trečią dešimtmetį yra atsidavusi lietuvių bendruomenės veiklai.
– Ar jūsų gyvenime buvo laikotarpių, kai patiems labai reikėjo materialinės ar moralinės paramos?
M. Vygantas: Kiek save pamenu, visada sunkiai ir daug dirbau. Buvo dienų, kai skaičiavau kiekvieną centą, bet visada pats išsisukdavau iš padėties. Tačiau moralinės pagalbos prireikė – ir tikrai ne kartą. Svetima šalis, naujos patirtys, nauji draugai, įvairios pagundos ne kartą pakišo koją, tačiau visada šalia buvo artimieji, kurie padėjo sunkiomis akimirkomis. Tai – labai svarbu, kai gyveni svetur. Teko ir pačiam su savimi nemažai padirbėti, kad atskirčiau, kas yra kas – kažkada nešiojau rožinius akinius, bet ačiū Dievui, kad jie jau senai padėti giliai į stalčių.
Gyvenant Londone sunkių periodų buvo keli: kiekvieną iš jų išgyventi teko sunkiai ir su pasekmėmis. Kentėjo sveikata, buvo pasirinkti netinkami draugai, pasitaikę visiškai nereikalingi, bet tuo metu nesuprantami klystkeliai. Džiaugiuosi ir labiausiai dėkoju likimui, kad į mano gyvenimą atsisuko ir atėjo šviesa – jos vardas yra Jolanta. Ji buvo ir yra mano pats didžiausias ramstis visuose gyvenimo klausimuose. Ji padėjo atmerkti laiku akis ir supratau, kad gyvenimas yra visai kitokių spalvų.
J. Naruševičiūtė: Nuo pat pirmos dienos, kai atvykau į Londoną, sužinojau, ką reiškia išgyventi. Atvykau dar tuo laikotarpiu, kai Lietuva nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą. Penkerius metus teko gyventi nelegaliai, teko patirti ir badą, būti bename. Pradėjau nuo sunkių darbų, jaučiau kalbos barjerą, labiausiai trūko artimųjų. Tačiau viską galima išgyventi.
Sunkiausias periodas buvo tada, kai likau viena su vaikais, kai trūko pinigų net maistui. Paskutinis lašas buvo artimųjų netektis. Bet reikėjo gyventi dėl vaikų ir netgi dirbti 24 valandas per parą... Dieną – sunkus darbas, naktį – auklės darbas. Bet svarbiausia gyvenime yra nepalūžti, neįnykti į priklausomybių liūną. Mano didžiausias draugas buvo šypsena. Niekam nesiskundžiau ir niekas nežinojo, kaip man buvo sunku, nes visada visuomenėje atrodžiau linksma, darbšti, atsakinga. Mano gyvenimo devizas yra toks – po audringos, tamsios nakties visada išaušta rytas.
– Pandemija daugeliui dar labiau apsunkina kasdienybę. Jūs gyvenate svetur, tad ir atvykti pas artimuosius į Lietuvą yra daug sunkiau. Kada planuojate aplankyti Lietuvą?
M. Vygantas: Labai gaila, bet šiais metais taip ir neaplankėme Lietuvos. Kitiems metams jau prikūrėme planų – laukiame dienos, kada ramiai galėsime grįžti ilgesniam laikui. Pirmiausia norisi aplankyti šeimą Suvalkijoje – ten ir gamta ir ramybės oazė viename. Per gimtadienį gavau dovanų šuolį parašiutu Sasnavos oro klube, tad reikės ir tai padaryti. Turime įrašyti naują kūrinį, kurį esame paruošę su grupės „Dreams“ būgnininku Gintaru Stankūnu ir nerealaus talento gitaristu Mr Jumbo Giedriumi Balčiūnu. Nekantriai laukiame pristatyti dainų ir teksto autoriaus Arūno Mickaus naujai sukurtą dainą, tai bus kažkas kitokio ir neįprasto.
J. Naruševičiūtė: Mano didžiausias noras yra grįžti į lietuvišką sodžių ir bent keletą dienų pailsėti nuo miesto šurmulio – pabūti sode, po obelim. O labiausiai pasiilgau savo artimųjų Suvalkijoje. O jei trumpai ir aiškiai – labai pasiilgau Lietuvos.
Naujausi komentarai