Asta Valentaitė sugrįžo į Lietuvą. Pasirodė ant podiumo. Pozavo fotografams, šypsojosi. Sutiko duoti interviu apie gyvenimo vyrą, pinigus, kalbas apie Ispaniją. Tačiau visų kortų neatvertė.

Išvyko ne į Ispaniją

Turime naujienų iš žėrinčio A.Valentaitės gyvenimo. Pasirodo, paslaptinga jos išvyka į Ispaniją "darbo reikalais", dėl kurios ji net kaip reikiant neapšilusi kojų atsisveikino su televizijos šokių projektu, buvo visiškai ne į Ispaniją.

Taigi visiems ilgaliežuviams, piktdžiugiškai skelbusiems, kad vakarėlių liūtė galbūt dirba kambarine ispanų viešbutyje, teks užsičiaupti.

Į Lietuvą grįžusi A.Valentaitė neseniai demonstravo Juozo Statkevičiaus kokteilinę suknelę ir Jurgitos Stakauskaitės kurtus apatinius, ir visai nebuvo panaši į nusiplūkusią kambarinę!

Tebėra ištekėjusi

"Aš jau kurį laiką bandžiau ieškoti naujų verslo ir darbo galimybių užsienyje ir štai gavau pasiūlymą, privalau pabandyti. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai – ne Europa", – šokių projekto kūrėjams atsisveikindama sakė A.Valentaitė. Bet niekas tuo jos "ne Europa" netikėjo. Buvo linksniuojama Ispanija, minimos net tikslesnės vietos – Madridas arba Valensijos regionas. "Ne, – sako Asta, – buvau išvykusi ne į tą šalį."

O kaip dėl naujų verslo ir darbo galimybių kitoje šalyje? Tegu ir ne Ispanijoje. Atsisveikindama su šokių projekto prodiuseriais A.Valentaitė apsidraudė teiraudamasi, ar būtų priimta atgal, jei darbo planai nesusiklostytų pagal planą.

Ar susiklostė darbo planai svetur? Apie tai šiandien A.Valentaitė nenori kalbėti.

Užtai apie savo vedybinį statusą Asta atvira: su verslininku Laimučiu Pinkevičiumi oficialiai jie – vis dar vyras ir žmona.

Paslaptinga šypsena

Tiesą sakant, ilgokai vyksta šios garsios poros skyrybos, turint galvoje, kad pirmieji pranešimai apie byrančią santuoką pasirodė daugiau nei prieš metus.

Buvo pranešta, kad Asta išsikraustė iš prabangaus Laimučio namo, buvo fotografijų iš jos naujo ne mažiau prabangiai įrengto buto. Buvo rašyta, kaip verslininkė A.Valentaitė atsisveikino su L.Pinkevičiui priklausančios prestižines parduotuves valdančios bendrovės "Fashion Gates" valdybos pirmininkės postu, kaip vėliau "Fashion Gates" iškelta bankroto byla.

Mūsų žurnalistai finansinių sunkumų persekiojamą L.Pinkevičių užfiksavo su nauja drauge, leidžiančius laiką Kauno senamiestyje.

Ir vis dėlto A.Valentaitė ir L.Pinkevičius tebėra oficialūs sutuoktiniai. Taip ilgai trunka turto dalybos? O gal atvirkščiai – bandymas jį išsaugoti?

A.Valentaitė šypsosi paslaptinga Monos Lizos šypsena.

– Asta, vis dėlto nusprendėte grįžti į Lietuvą?

– Aš nebuvau išvykusi visam laikui. Norėjau pakeliauti.

– Pailsėti?

– Ne, buvau išvykusi darbo reikalais.

– Kokie Astos darbai užsienyje?

– Nesakysiu, – šypsosi. – Bet nuo mados nenutolstu. Nedingau iš viešumos, tačiau tai, kad staiga ėmiau intensyviai rodytis viešai, – sutapimas. Tiesiog vienas po kito vyko keli renginiai.

– Ar tai, kad demonstravote suknelę, apatinius, gali reikšti, jog grįžtate dirbti modeliu?

– Jurgita Stakauskaitė ir ypač Juozas Statkevičius – seni geri mano bičiuliai. Pakvietė pademonstruoti savo kurtus drabužius, turėjau laiko – sutikau.

– Kad ką nors mums pademonstruotų Asta, reikia būti jos draugu?

– Panašiai. Negalvoju apie modelio darbą. Tai dariau tik todėl, kad paprašė draugai. Jaučiau jauduliuką, buvau senokai to nedariusi, tačiau kvietė ir scenos veteranes.

– Ispanijoje taip pat ką nors demonstravote?

– Žinau, kalba apie Ispaniją. Tegu kalba. Iš tiesų tai ten buvau seniai, galbūt prieš šešerius metus. O kur buvau dabar – paslaptis.

– Ar taip pat paslaptis, kokį apatinį trikotažą mėgsta Asta Valentaitė? Provokuojamą, klasikinį, žaismingą, margą?

– Kokybišką. Turiu kelias mėgstamas apatinių drabužių gamintojų kompanijas. Patinka subtilus, elegantiškas, minimaliai puoštas, gražių formų trikotažas, retkarčiais – su nėrinukais. Mėgstamiausia spalva – juoda. Nepatinka kūno spalvos. Vasarą kartais mėgstu ryškių spalvų apatinius. Nemėgstu provokuojančių, vulgarių. Nesu provokatorė.

– Minėjote, kad paslaptingasis jūsų darbo projektas susijęs su mada. Į Lietuvą atvešite naują prekės ženklą?

– Nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Galbūt greitai sužinosite, o galbūt – niekada. Esu prietaringa – kam kalbėti apie tai, kas dar neįvyko?

– Ar tiesa, kad Asta Valentaitė įsimylėjusi?

– Aš – įsimylėjusi? – nustemba. – Iš kur ši naujiena?!

– Tiesa, ar ne?

– Ne. Tokio žmogaus dar nesutikau. Mano širdis laisva.

– O kūnas?

– (Juokiasi) Irgi. Viskas laisva. Gyvenu ir priklausau sau.

– Tačiau su Laimučiu Pinkevičiumi jūs bendraujate.

– (Balso intonacija pakinta.) Taip. Stengiuosi palaikyti draugiškus santykius.

– Turbūt žinote, kad ir dabar daugelis mano, jog jūsų išsiskyrimas – fiktyvus, dėl noro išaugoti turtą, prasidėjus finansiniams sunkumams.

– Apie mus girdėjau labai daug legendų, todėl dabar niekas nestebina. Tik abu žinome, kaip yra iš tiesų.

– Jūs išties išsiskyrėte?

– Taip...

– Oficialiai?

– Dar ne. Bet tikrai nesame kartu. Deja, gyvenime taip nutinka.

– Tačiau keistai atrodė, kai jūs, draugavę daug metų, pagaliau susituokėte ir netrukus pranešėte apie skyrybas.

– (Vis dar įsitempusi.) Šia tema nenoriu kalbėtis. Tai – praeitas etapas, kuriame nemalonu knaisiotis.

– Ar dėl to, kad grįžote iš užsienio ir ketinate kokį nors projektą atsivežti į Lietuvą, galima prognozuoti, kad pasiliksite gimtoje šalyje?

– (Gudriai šypsosi). Nežinau. Planai įvairūs.

– Tačiau jūs dirbate? Turite nuolatinių pajamų?

– Į pajamas nesigilinsime. Apie pinigus nekalbėkime.

– Bet oficialų darbą turite?

– Na, taip...

– Minėjote, kad jūsų širdis ir kūnas laisvi. Tuomet koks vyras gali, liaudiškai tariant, "pakabinti" išrankią, dėmesio nestokojančią, įpratusią prie prabangos moterį?

– (Juokiasi.) O, Jėzau, na ir interviu bus... Nesu jauniklė, gyvenime mačiau įvairių žmonių ir žinau, kad man svarbiausia – žmogaus vidus. Jo inteligencija, išprusimas, nuoširdumas, gera širdis. Išvaizda ir kiti niuansai – skonio reikalas. Man labai nepatinka melagiai, veidmainiai ir pikti žmonės.

– Turbūt nutuokiate, kad ne vienas, perskaitęs, jog Valentaitei svarbiausia žmogaus vidus, išrėš, jog tai barakudai vidus reiškia turtą.

– Bet kodėl man klijuoja tokią etiketę? Keista ir juokinga. Gyvenime turėjau tik vieną rimtą vyrą. Nesu jokia barakuda, bet gyvenime nutinka daug dalykų, kurių negali pakeisti. Aš nekalta, kad sutikau tokį žmogų.

Sakau tvirtai – man labai svarbu žmogaus vidus. Ir kuo toliau, tuo svarbiau. Materialūs dalykai – antrame plane. Prabangūs laikrodžiai, drabužiai nėra svarbiausia. Pinigai suteikia tik dalį laisvės, erdvės, galimybių. Bet jie toli gražu nėra pagrindinis dalykas.

– Šiuos žodžius taria moteris, kuri turi daug patirties ar kuri jaučiasi materialiai tvirta ir nepriklausoma?

– Viskas normos ribose: nesu ypatingai turtinga, pinigais nesišvaistau.

– Iš to, kad Laimutis buvo pastebimai vyresnis, galima spėti, kad jums patinka vyresni vyrai? Ar dabar bus priešingai – ieškosite bendraamžio ar net jaunesnio už jus?

– Nesu iš anksto nusistačiusi. Jei sutiksiu savo žmogų, amžius man nebus svarbus kriterijus. Bet kol kas jo dar nesutikau.