Indė, nepalietė, filipinietė. Šių tautybių moteris vedę lietuviai nenori sumenkinti savo tautiečių, bet labai giria savo žmonas. Jos rūpestingos, švelnios, kuklios ir puikios žmonos – ne mitas.

Moterys yra moterys

Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, „Cezario grupės“ aktorius, 33 metų Vytautas Kontrimas, žinomas ir kaip 2011 m. Europos krepšinio čempionato Lietuvoje talismanas Amberis, su inde žmona Malini susituokę daugiau nei trejus metus. Mylimieji augina dukrelę Šrėją. Jai greit bus pusantrų metų.

„Lietuva smarkiai modernėja, bet moteriškumo, grožio dar yra, šeima tebelaikoma didžiausia vertybe, – nekritikavo Lietuvos moterų V.Kontrimas. – Ir, tikiuosi, kad šiuolaikinis modernizmas to neužgoš.“

Neseniai kelis mėnesius su žmona ir dukra po Indiją keliavęs Vytautas pripažino, kad šioje šalyje smarkiai juntamas moteriškumas.

„Nors Indija modernėja, daug moterų turi aukštąjį išsilavinimą, važiuoja dirbti į užsienio šalis, tačiau istoriškai, kultūriškai smarkiai juntamos tūkstantmečių tradicijos. Moteris yra moteris, motina, namų šeimininkė, kukli, švelni, rūpestinga, – pastebėjo Vytautas. – Moteriškumas, svajingumas, kuklumas, minkštumas, švelnumas, jautrumas, pažeidžiamumas, rūpestingumas šioje kultūroje yra ne silpnybė, bet vertybė.“

Prisiekė nekelti balso

„Netoli Milano, Pjemonto regione, provincijoje, – paklaustas, kur susitiko jo ir Malini širdys, šypsojosi Vytautas. – Nuostabioje vietoje tarp kalnų upių, iš kurių galima gerti vandenį, kur senukai rytais valgo persikus.“

Ten vykusiame jogos seminare vilnietis ir sutiko tris mėnesius Niujorke dirbusią ir į tėvynę grįžtančią Malini.

„Po to Malini nemačiau pusmetį. Bendravome elektroniniais laiškais ir per skaipą, – nuoširdžiai pasakojo Vytautas-Amberis. – Į Indiją skridau tvirtai nusprendęs pasipiršti.“

Tuoktuvių šventėje buvo labai daug ritualų. Vytautas neabejoja: kuo daugiau priesaikų, tuo labiau žmogus tai sureikšmina ir tai nebūna eilinis šventinis vakarėlis.

V.Kontrimas pastebėjo, kad saugant šeimos santykius labai svarbu priimti kitą kultūrą, būti smalsiam. Per vestuves jis prisiekė eidamas aplink laužą, pasižadėjo valgyti tik žmonos pagamintą maistą, o jei taip atsitiktų, kad maitintųsi kitur, žmona tai žinotų.

„Atsidaviau rūpintis manimi žmonai. Prisiekiau, kad niekada nekelsiu balso aiškinantis santykius ar per nesutarimus“, – pakomentavo vyras.

Kūnas yra vertybė

Atvykusi į Lietuvą kompiuterių inžinierė, programuotoja Malini iškart pastebėjo, kad čia vyrai nedominuoja, o moterys nėra išnaudojamos. Vytautas įsitikinęs, kad mūsų šalyje nereikia didesnio feminizmo.

Beje, iš pradžių indė nemokėjo visų namų ruošos darbų, nes to jai nereikėjo: tėvai dėjo visas pastangas, kad dukra gautų išsilavinimą.

Kuo indės skiriasi nuo lietuvių? Iš pirmo žvilgsnio akivaizdu, kad, kaip ir kitose Pietryčių Azijos šalyse, moterys elgiasi ir rengiasi daug kukliau.

„Ne tik žmona, kiekviena moteris turi turėti paslaptį ir viešai nedemonstruoti kūno, – aiškino V.Kontrimas. – Graži, estetiška, kvepianti, tvarkinga – taip. Bet kūnas yra vertybė, kurią reikia tausoti.“

Indijoje moteris negali smarkiai lįsti į vyro, o jis – į jos pasaulį.

„Vežimas nevažiuos tik su dviem kairiaisiais ar dešiniaisiais ratais. Būtina pusiausvyra. Moters nežemina namų ruoša, jaukumas, grožis, rūpinimasis vaikais. Vyras labiau atsakingas už finansus.“

Aplenkia rūkalius

Aktorius neslėpė, kad jo žmona patyrė šoką pamačiusi, kiek Lietuvoje, ypač viešose vietose, vartojama alkoholio.

„Malini niekada nevalgė, netgi nesilankė šeimoje, kur vartojamas alkoholis. Taip elgiasi daugelis indų“, – paaiškino Vytautas.

Jis neįsivaizduoja savo žmonos vartojančios alkoholį ir rūkančios. Beje, eidama su dukrele Šrėja ir išvydusi rūkantį žmogų indė apsuka didelį ratą.

„Kartais man šmėkštelėdavo mintis, kad, greitai praėjus, nieko neatsitiks, bet jai tas svarbu“, – ir šį žmonos sprendimą Vytautas gerbia.

Augindama dukrą Malini nesijaučia uždaryta namie, tvarkymasis jai nėra kančia. Motinystė, moteriškumas Malini, kaip ir daugumai Azijos moterų, užkoduotas labai stipriai.

„Mes lankomės renginiuose. Malini tėtis – žinomas klasikinės indų muzikos kompozitorius, todėl mūsų namuose skamba muzika, o man nuostabu, kad vaikas jau pataiko į natą, užmiega prie lopšinių ir aukščiausio lygio klasikinės muzikos.“

Ramus dėl ištikimybės

Malini šokiravo ne tik kai kurių lietuvių moterų provokuojanti apranga, bet ir tai, kad liečiasi, bučiuojasi svetimi žmonės.

„Jau per vestuves pozuojant nuotraukai už alkūnės vos paliečiau kitas moteris ir jos apstulbo, – prisipažino Vytautas. – Kuo labiau išlaikomas atstumas, tuo didesnė trauka. Gal dėl to, kad nuo vaikystės žinome labai daug, ir atsiranda aseksualumas, prireikia papildomų, dirbtinių dirgiklių.“

V.Kontrimas pastebėjo, kad tarp kitų žmonių sutuoktiniai elgiasi santūriai. Nežinantieji net nesupras, kad jie yra vyras ir žmona – jokių glaustymųsi, apsikabinimų. Nors Indijoje iš drabužių aišku, ar moteris, vyras yra susituokę.

Vytautas ramus dėl žmonos ištikimybės. Ši vertybė Indijoje labai stipriai įdiegiama ir vertinama. Ne viena moteris nusižudė, jausdama pavojų savo tyrumui.

„Kelio atgal nebūtų, nes pasitikėjimas ir ištikimybė mūsų šeimoje užima vieną pirmųjų vietų“, – Vytautas atsakė paklaustas, kokia būtų žmonos reakcija, jei jis paslystų, nors Indijoje vyrams leidžiama šiek tiek daugiau nei moterims.

Žmonai nuplovė kojas

„Oi, ne, nenuobodu. Po vestuvių ir gimus vaikeliui medaus skonis tapo dar kitoks. Juk yra miško, liepų, grikių medus, – šyptelėjo Vytautas. – Santykiai peraugo į dar aukštesnį lygį. Beje, senovės lietuvių kultūroje iki vaiko gimimo pora būdavo laikoma tik sutuoktiniais, o jam gimus tapdavo vyru ir žmona.“

Šrėja nebus auklėjama indiškai ar lietuviškai. Bendros didžiosios vertybės, doros pagrindai yra visur vienodi.

„Mes kartu lankome jogą, medituojame. Indų papročiai labai panašūs į senovės lietuvių, – aiškino edukologiją universitete dėstantis V.Kontrimas. – Tačiau kai susilieja dvi upės, trečia būna šiek tiek kitokia, nes vanduo susimaišo.“

V.Kontrimas atviras: nereikia turėti iliuzijų, kad santykiai tarp skirtingų kultūrų žmonių bus idealūs. Jiems reikia rengtis, norėti pažinti kitą žmogų, būti smalsiam.

Ar lietuviui dažnai žmona indė plauna kojas? Vytautas nusijuokė: „Tai buvo vieną kartą, per vestuves, pagal ritualą. Tiesa, jau po vestuvių nuploviau kojas žmonai. Buvo daug juoko, bet malonu.“

Meilę rado bažnyčioje

Vilniuje gyvenantis buvęs kaunietis 37 metų programuotojas Andrius Markevičius su dvejais metais vyresne filipiniete Marija Teresa de la Cruz Ubasa Markevičius susituokę jau 12, o kartu – jau 13 metų.

Andrius ir Marija, kurią jaunas vyras vadino kaip įprasta Filipinuose ne vardu, bet pravarde Matet, anksčiau buvo protestantų bažnyčios bendruomenės „Vynuogynas“ nariai.

Jie susipažino Marijos tėvynėje, bažnyčioje. 1994 m. pamatęs CNN televizijos siužetą apie potvynį Filipinuose, tuomet Vokietijoje studijavęs evangelizaciją Andrius iškart panoro tapti misionieriumi.

Po septynerių metų iš Filipinų sostinės Manilos į gimtąjį miestą vyras grįžo ne vienas, o su žmona. Laiminga pora turi du vaikus – 7 metų dukrą Amber Satya ir 6 metų sūnų Nigelį.

Rengiasi kukliau nei lietuvės

„2000 m. įvykusiose mūsų vestuvėse dalyvavo nedaug, apie 80 žmonių, – šyptelėjo Andrius. – Filipinuose įprasta, kad vestuvėse dalyvauja apie 200–300 žmonių, jos vyksta iš dviejų dalių: iš pradžių tėvams ir artimiesiems, o po to draugams ir svečiams.“

Per ceremoniją Andrius ir Marija užgesino dvi, po to uždegė vieną žvakę, kuri simbolizavo naują gyvenimą. Po to surišo jaunavedžių rankas ir jas apipylė aliejumi. Atnešė pagalvėlę, ant kurios buvo padėta smulkių monetų, simbolizuojančių turtingą gyvenimą.

"Tai prasminga, bent jau mano atveju, – nusijuokė A.Markevičius.

Jis pastebi, kad azijietės elgiasi ir rengiasi daug kukliau nei lietuvės. Filipinų visuomenė gana konservatyvi, labai gajos senosios katalikų vertybės, pabrėžiamas ne seksualumas, bet kuklumas.

Niekada nesigailėjo vedęs

Vis dėlto Filipinuose moterys aktyvios, viskas sukasi aplink jas. Jau seniai šioje šalyje moteris buvo išrinkta prezidente.

Daugumoje šeimų dominuoja matriarchatas. Vyrai uždirba pinigus, bet moterys tvarko finansus, vadovauja ir buityje, ir šeimoje. Nepaisant to, filipinietės kuklesnės nei lietuvės, nevaikšto į soliariumus, 30 laipsnių karštyje nuo saulės slepiasi po skėčiais.

Andriaus ir Marijos šeimoje skirtingos kultūros sėkmingai susipina. Kaip juokauja A.Markevičius, jis – filipinietis baltame kūne, o jo žmona – lietuvė rusvame. Per keliolika metų sutuoktiniai supanašėjo.

„Kukli, paprasta, rūpestinga ir nuostabi mama, – nuoširdžiai gyrė savo žmoną A.Markevičius ir nusikvatojo išgirdęs klausimą, ar nesigaili, kad jo žmona – filipinietė. – Oi, ne, ne. Priešingai, aš labai džiaugiuosi savo žmona.“

Raudona suknelė ir auksas

Dešimt metų draugavęs ir sausį vestuvių metines su bendraamže žmona nepaliete Barsha Tuladhar minėsiantis 30 metų Mindaugas Gudėnas niekada nebuvo Azijos moterų gerbėjas.

Vyras tikino, kad tautybė, šviesesnis ar tamsesnis gymis jam nesvarbu, viską lemia dvasinės vertybės. Jam patiko, kad nepalietei, kaip ir visoms azijietėms, labai svarbi šeima, kad jos spinduliuoja moteriškumu.

„Tai įdiegiama nuo vaikystės. Barshos draugai nepaliečiai taip pat labai šilti, draugiški ir švelnūs žmonės“, – įsitikino Mindaugas.

Jam nepalietes lyginti su lietuvėmis sunku, nes jau 11 metų gyvena JAV Sent Luiso mieste.

Jųdviejų vestuvės vyko Nepalo sostinėje Katmandu ne savaitgalį, o pirmadienį, nes ten taip įprasta. Šventėje dalyvavo apie 600 žmonių. Budistų vienuolio maldos buvo skirtos Mindaugo ir jo mylimosios Barshos Tuladhar, kuri pasirinko Tuladhar-Gudėnienės pavardę, santuokai laiminti.

„Vestuvėse buvo labai daug ritualų. Vienas jų – Barsha mano žmona tapo ne užmovus ant piršto žiedą, bet tris kartus apėjusi aplink mane. Mes neatsisakėme ir pas mus įprastos pasikeitimo žiedais ceremonijos“, – pasakojo Mindaugas.

Vestuvių ceremonija, per kurią jaunoji vilkėjo raudona suknele ir buvo pasipuošusi aukso papuošalais, truko tik dieną, o ne tris, kaip įprasta Nepale.

Šviesos šventė ir Kalėdos

Tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. M.Gudėnas apie gyvenimą ir jausmus kalba nuoširdžiai ir atvirai.

Susipažinus Vebsterio universitete, kur kartu vykdė bendrą projektą, jaunus žmones iš pradžių siejo tik darbo santykiai. Romantiški jausmai užsimezgė vėliau, po metų pertraukos dėl studijų skirtinguose universitetuose.

„Kai susitikome po metų, pradėjome bendrauti, – “Perficient Inc.„ kompanijoje informacinių technologijų vadybininku dirbančiam M.Gudėnui moteryse svarbiausia ne išorinis grožis. – Barsha – inteligentiška, protinga ir kartu labai moteriška, švelni.“

Mindaugas, kaip ir kiti pašnekovai, susituokę su azijietėmis, pabrėžė, kad jos atvirai nedemonstruoja kūnų kaip lietuvaitės.

„Ir nevaikšto po barus ir naktinius klubus“, – pridūrė.

Lietuvoje apsilankiusi nepalietė atkreipė dėmesį, kad čia žmonės vartoja labai daug alkoholio. Nepale butelį viskio išgeria ne du, o 6–8 žmonės. Vienam pakanka butelio alaus.

Klausiamas, ar po vestuvių nenusivylė žmona nepaliete, Mindaugas nusijuokė: „Ne, ne, ne. Labai džiaugiuosi savo žmona. Tausojant gerus santykius labai svarbu gerbti ir domėtis vienas kito kultūra. Todėl mes kartu švenčiame ir nepaliečių, pavyzdžiui, Šviesos šventę, ir mūsų Kalėdas.“