"Miegojau trylika valandų", – Europos jaunių krepšinio čempiono Žygimanto Skučo lūpose žaidžia šypsena. Pusfinalio rungtynių su serbais gelbėtoju pavadintas Žygimantas kaltai skėstelėja rankomis – juk naktį po finalo jis nemiegojo.

Medalį laikė kišenėje

Pergalę naktiniame Vilniaus klube su krepšininkais ir treneriais šventęs aštuoniolikmetis alkoholio beveik negėrė – tik alaus bokalą po rungtynių ir šiek tiek šampano. Bet šėlo iki paryčių.

Ir su tais pačiais serbais, kai po lemtingo baudos metimo pažvelgęs į atsarginių žaidėjų suolelį ir perbalusius jų veidus pasimėgavo žudiko žvilgsniu, bendravo labai draugiškai.

Dabar jis valgė ledus, o greta su drauge sėdėjusi jo mylimoji bendraamžė Ieva Buliuolytė, S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos moksleivė, siurbčiojo putojantį vyną ir viena ausimi klausėsi pokalbio.

"Iš pradžių dar nesuvokėme, ką laimėjome", – nuoširdžiai prisipažįsta Ž.Skučas.

Europos čempiono medalis – namie. Pirmąsias dvi dienas jį nešiojosi ant kaklo, kišenėje, vėl ant kaklo. Kartkarėmis Žygimantas čiupdavo medalį ir nusiraminęs atsipalaiduodavo – yra, nedingo.

Žvilgsnis į serbų suolelį

"Mes nenuleidome rankų, bet, realiai vertinant, kai serbai likus kelioms minutėms iki rungtynių finalo pirmavo 10 taškų, laimėti buvo labai sunku, – Ž.Skučas išsiduoda, kad per lemtingąjį pusfinalį šmėkštelėjo minčių apie pralaimėjimą. – Po to patyrėme sunkiai nusakomą euforiją."

Apie baudos metimus, likus pusantros sekundės iki rungtynių pabaigos, Žygimanto klausinėjo ne vieną ir ne dešimt kartų.

"Aš gerai mėtau baudas. Neabejojau, kad vieną įmesiu. Be to, Jonas (J.Valančiūnas – rinktinės lyderis, – red. past.) nuramino, kad jau garantuotos lygiosios, nieko blogo nenutiks, jei ir neįmesiu, – vėl grįždamas mintimis į pusfinalį Ž.Skučas nuoširdžiai tikino, kad nesijaudino. – Girdėjau žiūrovus, suvokiau rezultatą, bet jaudulys buvo kažkur kitur..." Buvęs Kauno "Aušros" gimnazijos moksleivis, dabar – Kauno technologijos universiteto studentas, grįžtelėja per petį. Tarsi jaudulį paliko ten, už nugaros.

Tik išleidęs iš rankų kamuolį, tą pačią akimirką suvokė – metimas tikslus. Yra!

"Atlikau tai, ką ir privalėjau padaryti. Antrojo metimo, kaip ir sakė treneriai, nepataikiau specialiai, – veide ne aktoriškas, bet nuoširdus kuklumas. Po to šyptelėja: – Po pirmo metimo žvilgtelėjau į serbų atsarginių žaidėjų suolelį. Norėjau šiek tiek pasimėgauti..."

Savo likimo kalvis

Ne, Žygimantas nieko nesapnavo ir mistinių situacijų išvakarėse nepatyrė. Dėl jaudulio ir nuovargio, kaip ir dauguma krepšininkų, Ž.Skučas miegojo prastai ir nekart naktį pabusdavo.

Aha, linktelėjo galvą, paklaustas apie prietarus. Vykstant čempionatui aštuoniolikmečiai neskuto dar ne itin gausiai želiančių barzdų ir nesikirpo nagų.

Tačiau jaunasis Kauno "Žalgirio-Sabonio mokyklos" krepšininkas įsitikinęs, kad prietarai gyvenime reiškia nedaug: kiekvienas žmogus – savo likimo kalvis.

Būti ar nebūti? Tokių gyvenimiškų situacijų, kaip nutiko metant baudas, jis dar nepatyrė. Tiesa, kartą gatvės krepšinio varžybose Š.Skučas vienas prieš vieną su Deividu Pukiu sužaidė lygiosiomis, bet paskutinę akimirką Žygimantas metė vieną baudos metimą. Ir – pataikė!

"Ne, sveikinimo žinučių nebuvo daug", – prisipažįsta čempionas ir patikslina, kad kaltas prieš čempionatą pakeistas jo telefono numeris.

Pasipylė siūlymų draugauti

"Gatvėje jį dabar daug kas atpažįsta, jaučiu didesnį dėmesį", – šyptelėja greta sėdėjusi žavi 178 cm ūgio žydraakė.

Aštuoni mėnesiai, kaip juodai apsirengusi šviesiaplaukė Ieva – Ž.Skučo mylimoji. Pavydi, raudonai nukaista jos skruostai. Bet pakelia žydras akis: "Jis irgi pavydus."

Čempionas šaukšteliu maišo jau atšilusius ledus ir kukliai šyptelėja: dėmesio jis nepajuto. Tačiau socialiniame tinklalapyje "Facebook" per čempionatą sulaukė jau 169 kvietimų (žinoma, beveik visi – merginų) draugauti.

"Aš nesu išpuikęs, – sako Ž.Skučas. – Žinau, kodėl jos dabar nori draugauti."

Ryškiausias gyvenimo epizodas

Ne, su daile neturiu nieko bendro, šypsosi pastebėjus, kad Kauno "Aušros" gimnazijoje buvo sustiprintos dailės pamokos. Kartais net šešis kartus per savaitę mokėsi skulptūros, piešimo.

"Nesu menininkas, – neslapukauja. Tiesa, mėgsta muziką, filmus ir dainuojamąją poeziją. – Kas bendro tarp meno ir krepšinio? Turbūt ir ten, ir ten reikia savito proto ir mąstymo. Iš gimnazijos laikų liko patys geriausi prisiminimai."

Kol kas apie jokį kitą miestą, išskyrus Kauną, Žygimantas negalvoja. "Kaunas, – ieško žodžių, – kažkas tokio!" Jis nemėgsta dergti kitų miestų ir amžinoje Vilniaus ir Kauno dvikovoje tik draugiškai pašiepia sostinę: "Tai rusų, lenkų, ispanų, portugalų miestas. Jaučiu didelį skirtumą tarp sostinės ir Kauno."

Kas bus vėliau, KTU studentas nežino. Jis juokdamasis prisipažįsta, kad, kaip ir kalbama apie jo zodiako ženklą – Žuvis, dažnai plaukia pasroviui. Tačiau atviras ir paprastas vaikinukas krepšinio aikštelėje valios ir užsispyrimo nestokoja.

Nurimus auksinio čempionato euforijai, jis atostogaus. Nedaug – savaitę, daugiausia – dvi. Būtinai važiuos su mylimąja ir draugais pailsėti į Palangą.

Dabar Ž.Skučas neabejodamas išskiria ryškiausią savo gyvenimo epizodą – kai jį atvedė mokytis į krepšinio mokyklą pas trenerį Rimvydą Samulėną. Tada dabartiniam Europos jaunių krepšinio čempionui tai atrodė tik nereikšminga smulkmena.

Žygimantas Skučas – iš arčiau

Ūgis: 200 cm.

Svoris: 95 kg.

Devizas: "Daryk tol, kol padarysi!"

Nemėgsta: "Padlaižūnų, veidmainių. Išnaudojimo."

Apie save: "Esu tolerantiškas, kartais trūksta valios. Mokyklą baigiau gerai, bet galėjau dar geriau. Užsispyrimo nestinga tik krepšinio aikštelėje. Kartais esu lengvabūdis, gyvenu keliomis dienomis į priekį. Nežinau ir neplanuoju, kas bus po 20 metų."

Mėgstamiausia knyga: "E.M.Remarque "Trys draugai" ir D.Browno knygos."

Įstrigęs filmas: "Avataras". Siužetas labai vidutiniškas, bet puikūs specialieji efektai. Taip pat trečioji "Žiedų valdovo" dalis. Patinka fentezi žanras."

Spalva: "Balta".

Metų laikas: "Vasara, kai šilta."

Miestas: "Kaunas. Kėdainiai ir Prienai – maži, jaukūs, gražiai sutvarkyti. Žmonės paprasti, mandagūs."

Krepšininkai: "Iš lietuvių – Ramūnas Šiškauskas, pasaulio – "Manu", Emanuelis Davidas Ginóbilis."

Komanda: "Kauno "Žalgiris". Nesvarbu, kokia gyvenimo situacija ar paros metas, myliu ir sergu už šią komandą. NBA žaidimo stilius nepriimtinas. Labiausiai imponuoja "Barcelona". Kažkuo primena "Žalgirį". Savos, gilios tradicijos, klubo aura."

Svajonių moteris: "Kaip Ieva. Draugiška, besišypsanti, nesipykstanti su žmonėmis, turinti savo nuomonę, valinga."

Svajonių automobilis: "Labai patinka senovinės, antikvarinės, ne sportinio stiliaus amerikiečių mašinos".

Mėgstamiausia žuvis: "Skaniausias ungurys. Ir labai patinka lydeka, nes jos dar nepagavau."

Tikslas: "Tobulėti krepšinio aikštelėje, sėkmingai pradėti studento gyvenimą, nesipykti su žmonėmis, išlikti padoriu žmogumi ir niekada nepadaryti klaidos, kurios jau nebūtų įmanoma ištaisyti."