Muzikos projektų gerbėja

„Šeimoje esame keturiese: aš, vyras Tomas ir du sūneliai – beveik dvejų Liutauras ir penkerių Leonardas. Dar galime priskaičiuoti Siamo veislės mišrūnę Kitę. Pas mus ji jau dvyliktus metus“, – pradeda pasakojimą apie save Erika, Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos estradinio dainavimo skyriaus pedagogė.

TV muzikos projektų gerbėjams ji labiau pažįstama iš televizijos ekranų. Pirmasis realybės šou, kuriame jauna mergina ryžosi dalyvauti drauge su savo dvyne seserimi Edita, buvo 2007-aisiais vykęs TV projektas „Dangus 2“. Jo dalyviai turėjo užsidaryti tarp keturių sienų ir ruošti pasirodymus, kuriuos kiekvienos savaitės pabaigoje pateikdavo žiūrovų teismui. Projektą laimėjo Justinas Lapatinskas.

Dar vienas iššūkis, kuriam Erika ryžosi po kelerių metų pertraukos, buvo „Lietuvos balsas“. Galiausiai jos pasirodymus TV žiūrovams vainikavo du „X faktoriai“, jubiliejinis vyko pernai prieš pat Kalėdas.

Patiko: muzikos projekte „X faktorius“ Erika dalyvavo du kartus – 2015-aisiais ir pernai. / E. Astrauskaitės-Poškienės asmeninio archyvo, TV3 archyvo nuotr.

Muzikuojantys tėveliai

Šiuo metu atlikėja, kaip pati juokauja, dirba mama. Kad per daug neužsisėdėtų namuose, savaitgaliais drauge su vyru Tomu užsiima koncertine veikla.

„Turime savo grupę, koncertuojame vestuvėse, jubiliejuose, kituose renginiuose – visur, kur tik esame kviečiami. Grupę pavadinome „Ektus“ vardu, o jį iššifruoti labai paprasta. Tai mūsų trijulės pirmosios vardų raidės. E – Erika (aš), vokalistė ir renginių vedėja. K – Kasparas, saksofonininkas. T – Tomas (mano vyras), muzika, šviesos, atlikimas ir viskas, ko trūksta tobulam pasirodymui“, – linksmai pristato savo grupę Erika ir skuba pranešti, kad visi trys grupės nariai yra tikri savo sričių profesionalai, be to, dar ir puikiai dainuoja.

Kadangi tėvelių renginiai dažnai užsitęsia ligi išnaktų ar net paryčių, Erikai talkina auklė Emilija. „Ji, galima sakyti, tapo šeštuoju mūsų šeimos nariu. Jauna, nuoširdi, atsidavusi mano berniukams mergina, vaikai ją labai myli. Tiesa, iš pradžių reikėjo per save perlipti, kad svetimą žmogų įsileisčiau į savo namus, bet nuojauta neapgavo: dabar be Emilijos nebeįsivaizduoju savo gyvenimo“, – atvirauja E. Astrauskaitė-Poškienė, vaikučius auklei paliekanti beveik kiekvieną savaitgalį.

Drauge su vyresnėliu Poškai turi gražią tradiciją. Jie sutarę, kad iš kiekvienos šventės grįžę tėveliai Leonardui parveža kokį nors skanėstą – pyragaitį, sausainį ar keksiuką. Mažylis Liutauras jau irgi laukia skanėsto.

„Dabar tai jau problema, – juokiasi Erika, – nes šventėse dažnai nebūna saldaus stalo. Dabar madinga svečiams patiekti tik tortą su kava, tad kartais tenka prašyti šventės kaltininkų, kad atriektų vaikams po gabalėlį torto.“

E. Astrauskaitės-Poškienės asmeninio archyvo, TV3 archyvo nuotr.

Keistų batų istorija

Savo vyrą atlikėja pristato kaip kaunietį, kilusį iš Pakruojo. Juokauja, kad tas kaunietis visai nedirba Kaune. Kiekvieną dieną Tomas važiuoja į Jonavą arba Alytų. Jonavoje jis mokytojauja Janinos Miščiukaitės meno mokykloje – moko vaikus groti trimitu, net turi subūręs vaikų pučiamųjų orkestrą, o Alytuje dirba kariniame pučiamųjų orkestre.

Susipažino muzikalūs jaunuoliai prieš daugiau nei dešimt metų, kai KTU bigbendo atlikėjui Egidijui Sipavičiui prireikė pritarančiųjų vokalisčių. Tomas kaip tik grojo tame bigbende, kai Jūratė Miliauskaitė, pas kurią Erika su seserimi lankė estradinį dainavimą, pasiūlė pamėginti.

„Taip ir susipažinome. Tačiau tada dar nekritome vienas kitam į akį. Baigiau mokyklą, įstojau į lygiai tą pačią Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (dabar VDU Muzikos akademija – aut. past.), kurioje mokėsi ir Tomas. Meilė nebuvo iš pirmo žvilgsnio, brendo labai pamažu“, – tikina Erika ir tuojau pat papasakoja juokingą istoriją, kaip juodu su Tomu dar sykį pamatė vienas kitą, sulipo į porą ir daugiau nebesiskyrė.

„Atvažiavau į paskaitas automobiliu, pasistačiau aikštelėje ir žiūriu – pro mane eina jaunuolis su tokiais baisiais batais... Kažkokie smailėjantys, keistos kreminės spalvos. Prieš pakeldama į jį akis dar spėjau pagalvoti, kad su tokiu turbūt gyvenime nedraugaučiau,“ – kvatojasi Erika ir sako, kad prisišnekėjo, nes tai buvo jos Tomas. Šiandien ypatingieji batai išsaugoti ir net bus įrėminti, pakabinti garbingiausioje Poškų namų vietoje.

Rugpjūčio 14-ąją sueis aštuoneri metai, kai Erika ir Tomas pasižadėjo vienas kitam amžiną meilę. „Švęsti tądien nepavyks, grosime jubiliejaus šventėje, o kitą dieną vyras su orkestru dalyvaus Žolinės šventėje, tad paminėti ir vėl nepavyks“, – apgailestauja grupės „Ektus“ atlikėja. Laimei, Tomas išradingas: gėlių turbūt suras vietinėse pievose, o bučinį žmonai dovanos čia pat, ant scenos.

E. Astrauskaitės-Poškienės asmeninio archyvo, TV3 archyvo nuotr.

Nuotykis baseine

Grojantis tėtis, dainuojanti mama – ar išties Poškai muzikali šeima? Anot Erikos, migdomas mažasis Liutauras visada niūniuoja „Aaa, pupa“. Prieš porą metų Leonardas, kai berniukui buvo treji, irgi lankė dainavimo studiją „Ritė Bitė“, kuriai vadovavo A. Kačanausko muzikos mokyklos pedagogė Inga Šeduikienė. Kai ši studija užsidarė, berniukas galėjo eiti į „Caca pagrandukų“ muzikos pamokėles, kurias vedė jo mama.

Buvo nelengva laviruoti tarp koncertų ir dviejų sūnelių auginimo, tačiau supratau, kad, kol yra užsakymų, reikia eiti į žmones, dainuoti ir džiuginti juos savo balsu.

„Deja, supratau, kad savame kieme pranašu nebūsiu, todėl nuvedžiau jį į anglų kalbą ir dar baseiną. Kai šią vasarą atostogavome Turkijoje, Leonardas taip turškėsi baseine, kad prižiūrėtojas dukart šoko jo gelbėti. Leonardas išmokęs ilgai nekvėpuodamas būti po vandeniu, tai gelbėtojas ir pamanė, kad vaikas skęsta“, – pasakoja mama.

Jo brolis Liutauras taip pat lanko baseiną. „Vedu jį, kad nedingtų instinktas sulaikyti kvapą, kurį kūdikiai turi jau nuo gimimo. Buvo įlėkęs į baseiną be pripučiamų rankovėlių, bet nesutriko – užsikabino už krašto, kaip buvo trenerio mokytas. Seneliai, regėję visą šitą sceną, vos infarkto negavo“, – pasakoja Erika.

Poškai turi gražią tradiciją bent kartą per metus išskristi pailsėti į užsienį ne tik su seneliais, bet ir su kitais artimais giminaičiais. Iš viso susirenka 10–15 žmonių.

„Tik kuo toliau, tuo sudėtingiau darosi susiderinti su darbais. Kadangi abu su vyru esame pedagogai, tai mūsų atostogos prasideda maždaug nuo liepos, kai pačios brangiausios kelionės. Tačiau vis tiek randame geresnių ir pigesnių pasiūlymų“, – džiaugiasi organizatorė, su gausia kompanija jau aplankiusi Bulgariją, Turkiją, Tenerifę.

E. Astrauskaitės-Poškienės asmeninio archyvo, TV3 archyvo nuotr.

Mėgsta iššūkius

Ta pati artimųjų kompanija palaiko moterį ir jos muzikinių ambicijų kelyje, kai dainininkė nusprendžia dalyvauti kokiame nors TV projekte ar konkurse.

„Pasakysiu liaudiškai: man reikia, kad kažkas stipriai įspirtų į užpakalį, nes pačiai pritrūksta drąsos“, – prisipažįsta ji. Kas tas žmogus, kuriam tenka tokia drastiška užduotis? Dažniausiai tai būna jos vyras, tėvai ar dvynė sesuo. Taip pat didelio paskatinimo sulaukia ir iš atlikėjos, kolegės ir geros savo draugės Jūratės Miliauskaitės. Tiek artimieji, tiek Jūratė žino, ką pasakyti, kad Erika užsidegtų ir pultų ruoštis naujam iššūkiui.

Baigusi J. Miliauskaitės vadovaujamą estradinio dainavimo skyrių Kauno A. Kačanausko muzikos mokykloje, Erika ir pati, Jūratės paskatinta, ėmė čia darbuotis. „Jūratė ilgus metus buvo mano mokytoja, o dabar tapo dar ir mano kolege“, – aiškina Erika.

Ji be galo dėkinga savo mokytojai už pagalbą ruošiantis TV muzikiniams konkursams. „Nors nė vieno jų iki šiol dar nepavyko laimėti, bet visais kartais nuėjau iki finalų, įgijau vertingos patirties ir supratau, kad tikrasis laimėjimas – ne pirmoji vieta, bet patirtis“, – kalba atlikėja, išliejusi ir nemažai karčių nusivylimo ašarų.

Nerimą slopina gamindama

Paklausta, kaip tvarkosi su stresinėmis situacijomis, moteris atvira. Ji traukia iš stalčių kulinarines knygas ir daug gamina.

„Kai 2015 m., likus keliems filmavimams iki „X faktoriaus“ finalo, iškritau, vyrui teko suvalgyti didžiulius kiekius mano gamintų patiekalų. Maisto gamyba tuokart tapo pačia geriausia meditacija. Kalorijos į kūną nėjo, nes vos paragavusi vieno patiekalo, aš jau eidavau gaminti kito“, – juokiasi Erika ir priduria, kad po pernykščio iškritimo iš „X faktoriaus“ liūdėti neleido vaikai. Kviesdavo mamą žaisti, skaityti knygelių, eiti į lauką.

„Kurį laiką dar paskaudėjo širdį, nuliejau keletą ašarėlių ir vėl gerai“, – aiškina Erika, kuriai kaskart, atvažiavusiai dainuoti į vestuves ar jubiliejų, žmonės primena, kad matė ją per televizorių. „Tai man labai paglosto širdį. Tada suprantu, kad esu tinkamoje vietoje“, – džiaugiasi ji.

E. Astrauskaitės-Poškienės asmeninio archyvo, TV3 archyvo nuotr.

Mėgsta daryti staigmenas

Motinystė ir karjera – ar tai suderinama? „Pasibaigus karantinui ir vėl prasidėjus darbams, mažąjį Liutaurą dar maitinau krūtimi. Buvo nelengva laviruoti tarp koncertų ir dviejų sūnelių auginimo, tačiau supratau, kad, kol yra užsakymų, reikia eiti į žmones, dainuoti ir džiuginti juos savo balsu“, – neabejoja E. Astrauskaitė-Poškienė.

Erika prisipažįsta, kad labai mėgsta daryti kitiems staigmenas ir stebėti, kokios bus jų reakcijos. Per vyro 35-ąjį gimtadienį draugai išviliojo Tomą iš namų, kad ji galėtų paruošti mylimajam staigmeną. Tai buvo iliuzionisto Antono pasirodymas.

„Mano vyrui labai patinka stebėti iliuzionistų darbą. Daugelį paprastesnių triukų jis moka atkartoti ir pats“, – aiškino žmona, dažnai per savo, draugų ar giminės šventes neatsisakanti ir padainuoti. Neseniai sveikino kaimyną su jubiliejumi, tai dainavo drauge lietuvių liaudies dainas, trypė polkutes.

Degtukas ir vanduo

Nors vadina savo santuoką laiminga, Poškai sutinka, kad nėra namų be dūmų. „Aš esu degtukas, o Tomas – vanduo arba vėjas, kuris tą degtuką užgesina. Jei abu būtume greitai įsiplieskiantys, tai visą gyvenimą turbūt ir kapotumės“, – juokiasi Erika ir sako, kad labai vertina savo vyro nuomonę, nors šis dažnai siūlo žmonai daryti taip, kaip ji nori. „Turbūt žino, kad vis tiek įtikinsiu jį daryti savaip“, – spėlioja šmaikštuolė.

Dviejų sūnų mama įsitikinusi: laimingi tėvai – laimingi vaikai, ir atvirkščiai. Dėl ko dažniausiai rūksta jų šeimos kaminas? Pasirodo, darbas renginiuose atneša ne tik pajamų į šeimos biudžetą, bet ir nemažai iššūkių. Tačiau pora laikosi vienos auksinės taisyklės: Tomas niekada nesikiša į Erikos dainavimo reikalus, o ji – į jo.

Artimiausiai ateičiai Poškai turi numatę vieną didelę pramogą, kurios labiausiai laukia Liutauras su Leonardu. Tėvai nori plaukti keltu iš Rygos į Stokholmą, ką sykį jau darė būdami jaunesni. Viena bėda, kad nuo pandemijos pabaigos keltas startuoja tik iš Talino – su mažais vaikais tolokai važiuoti.

„Mes norime surinkti visą savo draugiją – tėvus, draugus – ir pasivaikščioti po Stokholmą, o vaikams parodyti, kaip atrodo didelis laivas“, – sako Erika.

Tiek save, tiek savo vyrą Tomą ji vadina emocijų žmonėmis. Kai ruošėsi Leonardo penktajam gimtadieniui, išpildė sūnaus svajonę – užsakė žaidimų kambarį su jo mylimiausiu personažu Žmogumi voru.

„Išlaidų buvo, neneigiu, bet nieko nėra smagiau, kai tavo sūnaus akys degte dega iš laimės. Ateityje norime dovanoti savo vaikams kuo daugiau gerų emocijų!“ – sako E. Astrauskaitė-Poškienė.