Artėjant tarptautinei Aludarių dienai, filmuoti pirmosios serijos vyrai pasuko į Lietuvos Aludarių kraštu vadinamą Šiaurės Rytų Aukštaitiją. Pasak laidos vedėjo, Aukštaitija slepia daug objektų ir vietovių, kurie ir pačiam keliautojui buvo naujai atrasti: „Visiems Aukštaitija žinoma kaip ežeringas Lietuvos regionas su vaizdingomis Zarasų apylinkėmis. O mes nusprendėme sužinoti, ką dar čia verta aplankyti. Rezultatas – nustebusi kūrybinė grupė, daugybė su dronu nufilmuotos medžiagos ir nauji vasaros planai išnaršyti kitas neatrastas Lietuvos apylinkes“.

Paklaustas, kas nustebino labiausiai, Mantas prisimena Aukštaitijos miestus: „Kupiškis, Rokiškis, įvairūs maži miestai Latvijos pasienyje tikrai verti dėmesio. O Biržuose ir pats lankausi pirmą kartą. Labai gražus miestas su pilimi“, – prisimena keliautojas.

Manto žodžius apie krašto unikalumą ir istorinio palikimo įvairovę patvirtina ir istorikai. Pasak jų, Aukštaitijoje gyvenusiems ūkininkams niekada netrūko gerų žemių ir vandens, todėl Aukštaitiją mėgo ir dvarininkai, ir amatininkai. Čia pastatytas ne vienas malūnas, o dvarų buvo galima suskaičiuoti daugiau nei kitose šalies dalyse.

Dvarų kultūra lėmė šiame krašte susiformavusias aludarių tradicijas. Kiekvienas dvaras turėjo savo aludarį, o ilgainiui čia ėmė kurtis ir didesnės alaus daryklos. Viena pirmųjų – tai 1902 metais ant kalvos Panevėžyje iškilusi „Kalnapilio“ darykla, be pertraukos veikianti iki šių dienų.

Kaip sako Mantas, keliaudami savarankiškai Aukštaitijos regione be daugybės senovinių dvarų rasite ir mažiau žinomų istorinių objektų. Šiandien dauguma jų veikia kaip lankytini objektai. Tarp jų – malūnai, piliakalniai, vienuolynas.

Apkeliavęs Aukštaitiją kartu su Dominyku ir laidos kūrybine komanda, Mantas teigia planuojantis kartoti maršrutą savarankiškai ir dar šią vasarą apvažiuoti apylinkes motoroleriu: „Vasarą stengiuosi nevykti iš Lietuvos – oras čia geras, gamta ir vaizdai – įspūdingi, nereikia nei Tailando, nei kitų užsienio kraštų. Iki rudens mano kelionių planuose – tik lietuviški miestai ir gamta. „Kalnapilio-Tauro grupės“ pasiūlymo užsiimti turizmo populiarinimu Lietuvoje sulaukiau pačiu laiku“.

Pirmosios serijos maršrutas

Kelionės trukmė: maršrutą įveiksite per gerą pusdienį, tačiau papildomai pridėkite atvykimą iš kitų miestų – pridėjus kelią nuo namų ir atgal, šiam pasivažinėjimui prireiks visos dienos. Maršruto ilgis nuo pirmo iki paskutinio taško: 60 km, žemėlapį rasite čia.

1. Raguvos malūnas

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje (įvedę šiuo skaičius mobiliajame telefone, lengvai gausite maršrutą iki šio objekto): čia.

Raguva – mažas ir jaukus miestelis, pirmą kartą paminėtas dar 1501 m. Pravažiuojant per jį dėmesį pirmiausiai atkreipia apleistas mūrinis malūnas. Kadaise čia buvo du – medinis ir mūrinis malūnai, dabar išliko tik pastarasis. Pastatytas prieš šimtmetį, 1908 metais, tačiau jau tarpukariu liko be darbo. Vėliau čia buvo įrengta kavinė, pastatytas pirties priestatas. Dabar malūnas neeksplotuojamas – būkite atsargūs, jei norėsite apžiūrėti jo vidų.

2. Raguvos cerkvė - 19 a. stačiatikių palikimas

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Atokiau nuo centrinės Raguvos aikštės, pravažiavus miestelio bažnyčią, galima pastebėti 1875 m. statytą nedidelę mūrinę cerkvę – Raguvos Dievo Motinos gimimo cerkvę. Tiesa, kaip ir su malūnais, Raguva turėjo dvi cerkves – medinė sentikių cerkvė stovi apleista, tuo tarpu naujesnė mūrinė dabar sutvarkyta, nors praeityje jai teko matyti visko – ji priklausė ir pieno fabrikui, ir kolūkiui, o kažkada čia gyveno miestelio mokytojai.

3. Raguvėlės dvaro koplyčia

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Raguvėlės dvaro apžiūrą pradėkite nuo atokiau stovinčios dvaro koplyčios. Šioje dvaro kapinių viduryje stovinčioje koplyčioje-mauzoliejuje ilsisi garsiosios Komarų giminės atstovai. Koplyčia pastatyta 1849 m., nukentėjusi sovietmečiu, koplyčia buvo restauruota 1991 m., tvarkoma ir dabar.

4. Nuostabus Komarų palikimas: Raguvėlės dvaras

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Raguvėlės dvarą drąsiai galima vadinti šio maršruto pažiba. Net 19 pastatų išsaugojęs dvaro ansamblis, į kurį įeina ne tik klasicistiniai dvaro rūmai, tačiau ir du apvalūs mūriniai svirnai, spirito varyklos pastatai, daržinė, kluonas ir kt. 18 a. pabaigoje pastatyti dvaro rūmai neblogai išsilaikę, tačiau jau pradeda eižėti. Sovietmečiu ir Nepriklausomybės pradžioje čia veikė mokykla, dabar dvaras grąžintas dvaro paveldėtojams – Komarų giminės atstovams. Dvaro rūmus ir ūkinius pastatus skiria upelis, per kurį nutiestas kabantis tiltas.

5. Pusantro šimto metų senumo „magazinas“: Subačiaus grūdų sandėlis

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Važiuojant per Subačiaus miestelį akis užkliūva už didžiulio mūrinio pastato miestelio centre. Nors jokios informacijos prie šio pastato rasti nepavyks,  tačiau paieškoję internete rastumėte – tai Subačiaus grūdų sandėlis, vietiniu vadinamas „magazine“. Pastatytas apie 1856 m., jame buvo laikomos Subačiaus apylinkės valstiečių grūdų atsargos.

6. Palėvenės dvaras

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Nuo 1654 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas Palėvenės dvaras vėlgi susijęs su ta pačia Komarų gimine. Ilgą laiką čia buvo pagrindinė Komarų rezidencijos vieta. Dvaro rūmai turėjo net 26 įvairias skirtingas patalpas, deja, šiuo metu iš senųjų dvaro rūmų likę dviejų bokštų griuvėsiai. Greta stovi naujesnis dvaro pastatas. Nepaisant to, apsilankyti verta.

7. Noriūnų dvaras

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Dar vienas senas dvaras, minimas nuo 16 amžiaus. Dvaras keliavo per garsių Lietuvos dvarininkų giminių rankas – Tiškevičių, Tyzenhauzų, Oginskių, Komarų. 1911 m. Noriūnų dvaras žurnale „Wies ilustrowana“  vertinamas kaip vienas geriausių dvarų Lietuvoje. 1921 m. dvare įvyko paskutiniojo savininko Jono Adomonio sesers Pranciškos Ievos ir poeto Kazio Binkio vestuvės. Vėliau dvaras nacionalizuotas, kurį laiką jame veikė mokykla. Dvaro architektūra išskirtinė pirmiausiai savo forma – Lietuvoje neįprasti T raidės formos dvarai. Dvaro parke taip pat dėmesį atkreipia du dolomitiniai bokštai – viename buvo ledainė, kitame rūkykla.

8. Palėvenės vienuolynas

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Visai netoliese prie skaisčiai baltos Palėvenės bažnyčios iki pat 1863 m. sukilimo veikė dominikonų vienuolynas. Įdomu tai, kad vienuolyno gyvenamojo namo statyba, su pertraukomis, truko beveik šimtmetį, iki 1775 m. Sovietmečiu kolūkio sandėliais paversti vienuolyno pastatai buvo nuniokoti, dabar jis iš lėto vėl atgyja, pritaikomas bendruomenės reikmėms – vienuolyno kieme organizuojami įvairūs renginiai.

9. Kupiškis

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Kupiškis – puikus pavyzdys, kaip vieno menininko rankos gali pakeisti miestelio veidą. Čia gyvenęs skulptorius Henrikas Orakauskas (dabar gyvenantis Kernavėje) per 18 kūrybos metų paliko daug skulptūrų visame miestelyje – nuo „gyvų“ skelbimo lentų iki Baltų gyvybės medžio, kuris aplaisto greta stovinčius. Be to, miestelis žalias, greta yra ir Kupiškio marios – verta pasivaikščioti ir apžiūrėti įveikiant visą maršrutą arba net specialiai atvažiuoti pusdieniui ir susipažinti su šiuo miesteliu.

10. Kupiškio piliakalnis

Koordinatės „Google Maps“ žemėlapyje: čia.

Kupiškio, arba Aukštupėnų piliakalnį, rasite miestelio pakraštyje, visai greta Kupiškio marių. Manoma, kad Kupiškio piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis, kuri ir buvo Kupiškio užuomazga. Užlipus ant piliakalnio atsivers puikus vaizdas į Kupiškio marias, o kitoje pusėje išvysite tris milžiniškas pėdas, einančias nuo Kupiškio miestelio link piliakalnio.