Nuoširdūs pokalbiai

Paklausus, ar neliūdna, kad LRT eteryje nebeliks populiariausios šio televizijos kanalo informacinės laidos "Dėmesio centre", E.Jakilaitis sako, kad tai ne ta emocija, kuri galėtų dominuoti.

"Manau, kad pabaiga yra gera proga naujai pradžiai. Ilgai nelaukus turėjau keletą pokalbių su žiniasklaidos priemonėmis ir apsisprendžiau, kad bendradarbiausiu su delfi.lt. Jie yra nusiteikę labai stiprinti savo internetinę televiziją. Aš pats turiu daug minčių, kaip galima tai daryti, todėl manau, kad tai yra puiki proga tolesniam bendradarbiavimui", – apie savo planus pasakoja žurnalistas.

Nuo šiol penki žurnalistai vietoj "Dėmesio centre" transliuotų aktualiausių dienos pokalbių "Panoramos" metu pasikeisdami ves dienos interviu. Kaip sako E.Jakilaitis – anokia čia naujiena, mat tai yra įprastas reiškinys žinių laidose. "Manau, kad buvo noras, jog tai darytų kiti žurnalistai, tai manau, kad jiems kuo puikiausiai ir pasiseks. Tai yra patyrę žurnalistai", – neabejoja jis.

Laida "Dėmesio centre" LRT eteryje transliuota keturis sezonus. E.Jakilaitis sako, kad grįžęs po šios laidos filmavimų dažniausiai net neatsimena apie ką kalbėjo paskutinėje laidoje. "Per tiek metų išmokau pasibaigus laidai užversti puslapį. Nei aš jas žiūriu, nei analizuoju. Tiesiog įvyko ir įvyko. Man įdomu prieš tai pasiruošti laidai. Žinoma, jaučiu, kada vienas pokalbis pavyksta geriau, kitas pavyksta kitaip, nei tu tikiesi, ir tu tiesiog judi kita linkme, nei buvai susiplanavęs", – apie patirtis kalba žinomas televizijos žmogus.

Įvairius pašnekovus ir įvairiomis temomis laidoje kalbinęs E.Jakilaitis vis dėlto prisipažįsta, kad jam labiausiai įsimena nuoširdūs pokalbiai. "Vienas paskutiniųjų, maždaug prieš pusę metų, buvo su Rūta Meilutyte. Manau, pavyko atskleisti jos vidinį dramatizmą po nesėkmingų olimpinių žaidynių Rio de Žaneire, kai visuomenė ją šiek tiek pasmerkė, einant paskui filmą, kuriame ji išsamiai apie tai pasakoja", – prisimena žurnalistas.

Per tiek metų išmokau pasibaigus laidai užversti puslapį. Nei aš jas žiūriu, nei analizuoju. Tiesiog įvyko ir įvyko.

Žiūrovai dar pamatys

E.Jakilaitis sako, kad LRT televizijos žiūrovai jį dar išvys, ir pirmiausia – "LRT forume". "Kadangi ši laida dalyvavo LRT laidų konkurse ir užėmė pirmą vietą aktualijų laidų kategorijoje, panašu, kad šita laida lieka. O kitos laidos, kur aš esu matomas, pavyzdžiui, "Nacionalinėje ekspedicijoje", nors joje tik šmėžuoju, bet nesu vedėjas, irgi lieka", – vardija pašnekovas.

"Reikia atskirti, kad aš esu ir prodiuseris, rengiu laidas, kurios yra žiūrimos ir atitinka LRT misiją bei tikslus ir apskritai yra vienos reikšmingiausių laidų LRT kanale. Tos laidos praturtina LRT turinį visomis prasmėmis. O žurnalistas Jakilaitis daug kam kelia problemų – tai čia jau kitas klausimas", – atvirauja jis.

Šiuo metu E.Jakilaitis iškeliavo į jau ketvirtą "Nacionalinę ekspediciją". Šiemet ekspeditoriai keliaus Dniepru. Žurnalistas sako, kad šis projektas unikalus tuo, jog tapo išskirtiniu reiškiniu – to pats net nesitikėjo.

"Nacionalinė ekspedicija" kažkada sumanyta kaip laida apie tėvynės pažinimą, tačiau ji tapo kažkuo didesniu ir yra savotiškas reiškinys – šiandien yra ir knygos, ir fotografijų parodos, ir susitikimai su visuomene, vykstantys jau po ekspedicijų, kultūros namuose, viešosiose bibliotekose. Tai yra virsmas į kažką didesnio nei LRT televizijos laida. "Nacionalinę ekspediciją" ne mes auginame, bet ji mus augina", – dalijasi žurnalistas.

Praktika Kaune

E.Jakilaitis sako, kad būtent kasdieniai interviu ir žurnalisto darbas yra pirmas pasirinkimas ir pagrindinė jo profesija, o kiti projektai atsiranda laisvu nuo žurnalistikos metu.

Jis prisimena dienas, kai atliko žurnalistinę praktiką dienraštyje "Kauno diena". Pasak jo, tai buvo labai įdomūs ir darbingi laikai. "Buvo tokia rubrika, užimdavusi du puslapius, "Alio, reporteri", kurią mes dviese su bendrakurse pildydavome visą vasarą. Žmonės skambindavo į redakciją ir skųsdavosi dėl užterštų fontanų, neprižiūrimų laiptinių ir kitų dalykų. Dirbant šį darbą privalumas buvo tas, kad kiekvieną dieną bendraudavau su realiais žmonėmis, paprastais kauniečiais, o ne su valdžios atstovais ar visuomenės lyderiais", – pasakoja Kaune gimęs ir augęs žurnalistas.

Išskirtinė konkurencija

Televizijos rinką puikiai pažįstantis E.Jakilaitis neketina keisti savo specializacijos. "Dabar sako, su šiuolaikine medicina ir nuobodžiai ilgėjančia gyvenimo trukme žmonės turi sugalvoti kažką kito, vidury gyvenimo pakeisti profesiją, kad tas gyvenimas neprailgtų, bet man dar kol kas jis neprailgo", – šypteli jis.

Patyręs žurnalistas prakalbo apie bendras televizijos tendencijas. Jis sako, kad Lietuvoje yra viena konkurencingiausių televizinių rinkų Europoje ir net pasaulyje, nes čia fiksuojama didžiausia bendro formato televizijos kanalų koncentracija vienam gyventojui.

"Europoje situacija visiškai kitokia – nėra nė vienos šalies, kuri turėtų tiek bendro formato televizijos kanalų. LNK, TV3, Balticum TV, Lietuvos ryto televizija ir LRT nėra nišiniai kanalai – jie orientuojasi į visą auditoriją. Esant tokiai didelei konkurencijai ir tokiai mažai rinkai paskirų laidų biudžetai santykinai yra mažesni, nei būtų esant mažesnei konkurencijai, bet produkcijos kokybė iš esmės turi būti tokia pati, nes tą verčia daryti didelė konkurencija", – pastebi pašnekovas.

"Tai yra gana sudėtinga sritis Lietuvoje. Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje tokios konkurencijos tikrai nėra, jau nekalbu apie Lenkiją, kurioje yra tiek pat televizijos kanalų, kiek ir Lietuvoje, tik šalis yra keliolika kartų didesnė. Dar pridėkime, kad yra ir informacinių, pramoginių, moterims, vaikams skirtų kanalų ir net dvi sporto programos. Tikrai buvo sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje taip išsivystys televizijos rinka", – pasakoja E.Jakilaitis.

Platforma – nebesvarbi

Tokia Lietuvos televizijos rinka susiformavo vystantis dviem konkurencingoms televizijos grupėms – TV3 ir LNK, kurios turėjo ir antrinių kanalų.

"Pradėjo rastis ir kitų televizinių ambicijų turinčių žiniasklaidos grupių. Taip pat reikia turėti omeny šiandien svarbią tendenciją, kad vartotojas juda ne paskui platformas, o paskui turinį. Kitaip tariant, nesvarbu, kur tai yra – internete, mobiliajame telefone ar kitur. Ne pati platforma lemia žiūrovų įpročių pasirinkimus, o turinys. Jei turi gerą turinį, jis susiras savo vartotoją ir kitoje platformoje", – įsitikinęs E.Jakilaitis.

Ir tuoj pat paaiškina savo tolesnių planų krypties pasirinkimą. "Mano apsisprendimą eiti į delfi.lt lėmė daugiaplatformiškumas, kuris reiškia, kad tą patį turinį galima žiūrėti televizijos, kompiuterio ar telefono ekrane ir kitose įmanomose platformose. Delfi.lt televizijos turinio pasiekiamumas niekuo nenusileis įprastinės televizijos turinio pasiekiamumui. Aš prie to ketinu ženkliai prisidėti, jeigu taip susiklostys aplinkybės", – neslepia E.Jakilaitis.

Šiandien televizija susiduria su daugybe iššūkių ne tik kaip platforma, bet ir kaip vaizdo turinio kūrėja, nes vaizdo kūrėjai yra ne vien televizijos, bet ir įvairios kitos organizacijos. "Gyvename įdomių permainų laikotarpiu, ir būtų gerai jų metu stovėti ne eilės pabaigoje, o priekyje", – ambicijų neslepia E.Jakilaitis.

Jis neabejoja, kad žiūrovus šiandien papirkti galima tik kokybišku turiniu, o tai, anot E.Jakilaičio, rodo ir Andriaus Tapino "Laisvės TV", kuri yra tik "Youtube" kanalo internetinėje platformoje, tačiau šios televizijos laidas pasižiūri daugiau nei 100 tūkst. žiūrovų – tai yra televizijos pasiekiamumui artimi skaičiai.