Striptizo šokėjos tampa aukštuomenės damomis, jaunos mamos silikoninėmis krūtinėmis – natūralaus grožio ambasadorėmis, asmuo, pavogęs prekės ženklą, – dizaineriu. "Mis Lietuva 2002" dalyvė, dabar jau emigrantė Agnė Karalevičiūtė-Vavra, gimtinėje jaučiasi svetima.

Lietuvai – kaltinimai

Po metų gyvenimo JAV trumpam su mylimuoju grįžusi į Dubliną, kuriame septynerius metus dirbo advokatų kontoroje, buvusi kaunietė neslepia, kad Lietuva visą laiką liks tėvynė, nes čia – jos tėvai, brolis.

"Bet  beveik neliko draugų, dauguma žmonių, išvarginti sunkaus gyvenimo, engiami politikų ir darbdavių, beveik nesišypso, pėstieji lekia per gatvę, bijodami, kad jų nepartrenktų įžūliai važinėjantys vairuotojai, trūksta mandagumo, bankai įspūdingomis sumomis apmokestina net ir menkiausią žingsnelį, o į emigrantus žvelgiama piktai", – 31 metų A.Karalevičiūtė šypsodamasi rėžia į akis tai, ką mano apie Lietuvą.

Žvelgdama iš svetur, gimtinėje Agnė mato propaguojamą tuštybę, dirbtinio kūno kultą, veidmainystę, materializmą: "Dauguma vertina ne draugystę, žmogiškumą, nuoširdumą, atvirumą, bet pinigus, blizgesį, prabangius automobilius, kailinius, vardinius drabužius. Tik tuomet tas žmogus garsus, vertinamas."

Kad nenukristų silikonas

Kiekvieną dieną matomi tie patys veidai tuo pačiu žvilgsniu, iškreipta šypsena, dirbtinėmis lūpomis, dirbtinėmis krūtimis, dirbtiniais skruostais: "Visą laiką galvojau, kad tos merginos tik kažką parodijuoja, bet netyčia išgirdau, ką ir kaip jos dainuoja: išpildyk mano norus ir būsiu tavo, ateik į mano tamsią erdvę... Net ir pagal fonogramą reikia mokėti žiopčioti, o jų judesiai scenoje – tarsi bijant, kad nenukristų kokia nors silikoninė dalis. Ar jos supranta, kad propaguoja tuštybę, iškreiptą grožį? Baisiausia, kad jaunimas tai mato ir garbina. O juk gyvenimas skirtas palikti kažką gero po savęs, kažko išmokyti, išauginti ir išauklėti vaikus, skleisti gėrį, nuoširdumą, mandagumą."

Žerdama karčius dalykus, Agnė kalba nepiktai. Rudose akyse žaidžia šypsena. Net ir ironizuojant apie politikus: "Tik čia medikas gali tapti krašto apsaugos ministru arba švietimo ministru, chemikas-inžinierius – teisingumo ar užsienio reikalų ministru. Tik čia gali kelti atlyginimus valdininkams, užmirštant tautą, politikai gali patekti į korupcijos skandalus ir nebūti nubausti."

Išmoko būti mandagesnė

Vytauto Didžiojo universitete anglų kalbos filologiją baigusi A.Karalevičiūtė, nors ir augusi gana pasiturinčioje šeimoje, niekada nenorėjo būti išlaikytinė: dar jaunystėje važiavo skinti braškių į Angliją, o į Airijos sostinę emigravo norėdama užsimokėti už magistrantūrą ir griežtai atsisakiusi tėvų pagalbos.

"Peržiūrėjau darbo skelbimus, kur galima geriau užsidirbti, ko man reikėtų tam darbui, – pasakoja Agnė. – Baigiau specialius kursus, anglų kalbą mokėjau puikiai, tad įsidarbinau advokatų kontoroje."

Tik mokslams užsidirbti norėjusi kaunietė Dubline sutiko mylimąjį – varėniškį Audrių ir Airijoje, toje pačioje kontoroje, liko dirbti septyneriems metams.

"Pasisekė, kad dirbau išsilavinusių žmonių aplinkoje, 30 metų darbo stažą turintiems darbuotojams buvau kaip dukra. Pažinojau jų šeimos narius, dalijomės vargais ir džiaugsmais, galėjau kreiptis bet kokiu klausimu, nors buvau emigrantė iš Rytų Europos, – prisimena Agnė. Airijoje ji uždirbdavo 2 000 eurų per mėnesį ir dirbo penkias dienas per savaitę. – O Lietuvoje žmonės guodžiasi darbdavių nepagarba, neturi garantijų, o atlyginimai – juokingi."

Emigracijoje moteris išmoko ir būti kultūringesnė, mandagesnė. Ankstyvą šaltą ir lietingą rytą straksėdama per balas ji mato, kaip džentelmenas pakelia kepurę arba girdi, kaip dviračiu važiuojantis paštininkas visuomet maloniai pasisveikina ir palinki geros dienos.

"Vairuodama išmokau ištisai nesignalizuoti, nerėkti ant kitų vairuotojų, supratau, kad pėstieji – tokie patys eismo dalyviai, – kalba Agnė. – Išmokau daugiau šypsotis, būti mandagesnė, atleisti, praleisti. Ir būti savarankiška, juolab greta nebuvo tėvelių ar įtakingų draugų."

Filmavosi su Holivudo žvaigžde

Laisvalaikiu muzikuojančiam, savo verslą turinčiam Audriui sulaukus galimybių išvykti į JAV, mylimieji išskrido į Čikagą. Po metų grįžo atgal, nes nori dirbti legaliai ir, pasibaigus turistinei vizai, dabar tvarkosi dokumentus.

"Darbas advokatų kontoroje tapo monotoniškas, ėmė slėgti, o aš mėgstu išbandyti naujoves, viską pajusti savo kailiu", – šypsosi Agnė, kuri sulaukė daug pasiūlymų pozuoti fotografams ir dabar yra žinoma pravarde Vavra.

Būtent smalsumas 2000 m. ją privertė nusifilmuoti Lietuvoje kurtame filme "Hunas Atila", kur pagrindinį vaidmenį atliko dabar  garsi Holivudo žvaigždė – Gerardas Butleris.
Tiesa, aktyviai užsiėmusi žirgų sportu, A.Karalevičiūtė tikėjosi, kad jai teks filme ir jodinėti.

"Kai filmavimo aikštelėje pasirodė pagrindinio vaidmens atlikėjas, visos merginos ėmė dūsauti, nors pagal scenarijų mes turėjome jo nekęsti", – šyptelėja Agnė.

Smalsumas ją atvedė ir į konkursą "Mis Lietuva 2002", apie kurį kartais sūkuriuoja gandai dėl neobjektyvių gražuolių vertinimų.

"Galbūt tai ir vyksta", – Agnė-Vavra, norėdama išvengti teisinių dalykų, pabrėžia žodį "galbūt". Po konkurso savo abejones išsakiusiai nuoširdžiai merginai buvo grasinta teismais.

Pikantiškų užuominų nepripažįsta

"Tai – dar vienas noras išbandyti savo kailiu", – pasiteiravus, ar 31 metų moteriai tinka dirbti modeliu, juolab kad kai kurios nuotraukos – erotiškos.

172 cm ūgio 51 kg svorio, puikiais fiziniais duomenimis (88–60–90) apdovanota Agnė JAV, o dabar Airijoje sulaukė daug pasiūlymų fotografuotis.

"Kodėl turiu drovėtis savo kūno? Juk tai – gamtos kūrinys. O dabar labai didelė natūralių modelių paklausa,  – kalba Agnė. – Iš to galiu ir uždirbti, taip pat įdomu pamatyti, kaip dirba fotografai, juolab pati dažnai fotografuoju."

Agnė-Vavra prasitaria, kad su draugu rengiasi išleisti su muzika susijusių drabužių liniją "Grooveprints", skirtą intelektualiam jaunimui: teliko paskutiniai potėpiai.

Provokuojant, kad dar daugiau gali uždirbti erotiniuose ir pornografiniuose filmuose ar net už naktį su turtuoliu, Agnės intonacija akimirksniu pasikeitė: "Prostitucija ir pozavimas – skirtingi dalykai. Pornografiją palikime tos srities profesionalėms. Gerbiu save ir nejuokinsiu pasaulio. O jei fotografas mestelės nors vieną nekuklią užuominą, akimirksniu susirinksiu daiktus ir išeisiu net nepasiėmusi atlyginimo. Beje, kelis kartus buvo tokių juokelių. Po to fotografai ilgai atsiprašinėjo."

Pakeitė požiūrį į daug dalykų

A.Karalevičiūtė įsitikinusi, kad tai, jog modelio darbą dirbti ji bando subrendusi, jau susiformavusi, – privalumas.

"Labai džiaugiuosi, kad nesulaukiau vaikų būdama labai jauna, – atvirauja moteris. – Dar neseniai pati jaučiausi vaikas, man reikėjo augti dvasiškai, tobulėti, suvokti vertybes. Per pastaruosius metus kardinaliai pakeičiau nuomonę apie mediciną, žiniasklaidą, politiką, religiją, mitybą, gyvenimą ir žmogų."

Savo būsimus vaikus ji mokys nuoširdumo, atvirumo, išminties,  užuojautos. "Beje, tas savybes lemia toli gražu ne genai", – Agnė siūlo paskaityt garsią Bruce H.Liptono knygą "Tikėjimo biologija" arba  Greggo Bradeno "Dieviškąją matricą".

Ji šyptelėja: "Nebūk pilka mase, būk savimi. Neskaityk nuomonę formuojančio interneto portalų, laikraščių, nežiūrėk televizijos. Domėkis tuo, kas tau patinka, tobulink savo vertybes."
Taip, Virginijus Alekna, Rūta Meilutytė, Lietuvos krepšinis ir kiti mūsų šalies garsenybių pasiekimai džiugina ir pripildo pasididžiavimo jos širdį. Bet A.Karalevičiūtė mano, kad yra labai daug paprastų, nuoširdžių, sąžiningų nežinomų žmonių, kurie pasiekė taip pat labai daug.

Jos ir mylimojo vestuvės bus. Tačiau tikrai ne Lietuvoje: "Nors čia gyvena mano tėvai, mama, brolis. Nors čia praėjo nuostabi, saldi vaikystė, bet savo tėvynėje jau jaučiuosi svetima."