Pereiti į pagrindinį turinį

G.Furmanavičiaus mylimoji – dar ne sužadėtinė

2009-01-31 09:00
G.Furmanavičiaus mylimoji – dar ne sužadėtinė
G.Furmanavičiaus mylimoji – dar ne sužadėtinė / Evaldo Butkevičiaus nuotr. Gražina Goriunovienė

Buvusio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus mylimosios Gražinos Goriunovienės ranką puošia žiedas su smulkiais deimantais. Tačiau tai – ne sužadėtuvių žiedas. Darbo partijos ir Kauno miesto tarybos narys paneigė gandus, kad jie susižadėję.

"Tai – tik gandai", – kategoriškai teigė 47 metų vyras.

"Tai – tik graži idėja, – šypsojosi pokalbiui su žurnalistu pasiryžusi niekada interviu neduodanti 35 metų G.Goriunovienė. – Viskas turi vykti laiku ir savaime."

Buvusiajam pagiežos nejaučia

Vis dėlto Gražinos ir Gintaro santykiai rimti. Jie jau nevengia viešumos ir neslepia savo jausmų.

"Ne, manęs neerzina, kad esu pastebima kaip Furmanavičiaus mylimoji", – tikino G.Goriunovienė. Gintaras taktiškai paliko mylimąją kalbėtis vieną ir įsitaisė kitame restorano gale.

Neiššaukiančia, bet prabangia juoda suknele vilkėjusi viena likusi moteris buvo įsitempusi, apgalvojo kiekvieną frazę ir nebuvo linkusi daugžodžiauti.

"Likimas lėmė, kad mes pamilome vienas kitą", – paklausta, kuris kuriam pirmasis susuko galvą, prieš dvejus metus sporto salėje užsimezgusiu ryšiu džiaugėsi Gražina.

Ar tai, kad G.Furmanavičius – vedęs vyras, jai nebuvo kliūtis? G.Goriunovienės akys blykstelėja: "Jis oficialiai išsiskyręs jau apie pusantrų metų ir trylika metų gyveno vienas."

Įdėmiai pažiūri į akis, tarsi norėdama, kad ja tikėtų: "Tai man labai svarbu. Todėl apie tai jo daug klausinėjau. Niekada nebendravau su vedusiais vyrais. Šeima man – didžiausia vertybė."

O pavardė? Kodėl moteris, pradėjusi naują gyvenimo etapą, nepakeičia pavardės ir vėl nesusigrąžina mergautinės – Rušinskaitė? G.Goriunovienė paaiškino: ji nepyksta ant buvusiojo savo vyro, nejaučia jam pagiežos, todėl nebuvo būtinybės atsisakyti jo pavardės.

Vyro duktė vadino mama

Pirmosios G.Goriunovienės vedybos, jos teigimu, vyko iš meilės. Santuoka su pirmuoju vyru truko dešimt metų. Tekėdama tebuvo devyniolikos ir pamilo ne tik vyrą, bet ir pustrečių metų jo dukrelę Kristiną.

"Man ji ir dabar dukra, – G.Goriunovienė džiaugiasi, kad su Vilniaus tarptautinio verslo mokyklos devyniolikmete studente Kristina santykiai vėl tapo artimi. – Kai išsiskyriau ir iš Klaipėdos persikrausčiau į Vilnių, bendravome mažiau."

Tikroji Kristinos mama tragiškai žuvo. Pustrečių metų mergaitė į naująją tėvo žmoną Gražiną kreipdavosi mama. "Mamule, mamyčiuk" , – šaukdavo Gražiną Kristina, kai susirgo sunkia liga. Santykiai išliko tokie pat, kai G.Goriunovienė su pirmuoju vyru susilaukė dukros.

Su Kristina Gražina ne kartą žiūrėjo laidotuvių vaizdo įrašą ir kartu lankė mamos kapą: "Ir Kristina, ir mano antroji dukra man labai brangios. Tai ir ta pati, ir tuo pačiu skirtinga situacija. Pradėjusi auginti ne savo vaiką anksčiau pajutau atsakomybę."

Apie save komentarų neskaito

Barakuda. Neoficialaus turtingus vyrus medžiojančių moterų klubo "Paris Hilton" narė. Kaip Gražina reaguoja į šias apkalbas? Dailios moters veide nesuvirpa nė vienas raumenėlis. Tik vos vos sujuda ant kaklo kabantis kryželis: "Tai manęs nežeidžia, nes tai skirta ne man. Nesu tokia. Apie save komentarų neskaitau. Apkalbų nemėgstu."

"Mitas, – sako ji apie gandais apipintą narytę "barakudų klube". – Buvo laikas, kai skaičiavau kiekvieną centą, litą. Su vyru pradėjome nuo nulio. Kartu kūrėme verslą, odontologijos kliniką."

Po skyrybų daili moteris kelerius metus buvo vieniša, po to, tikino, į jos gyvenimą atėjo vienas rimčiausių jos sutiktų vyrų – G.Furmanavičius.

Sužavėjęs protu, nuoširdus, bendraujantis, žemiškas, paprastai žvelgiantis į perdėtai sureikšmintus dalykus. Taip G.Furmanavičių apibūdina G.Goriunovienė. "Man patinka jo vertybės, – kalba ji. – Be to, jis išmokė mane gyventi čia ir dabar. Pasidžiaugti kiekviena gyvenimo akimirka."

Tačiau G.Furmanavičius garsėja ir kaip dailių moterų gerbėjas? "Ne, negirdėjau", – purto galvą. Ji nesivadovauja apkalbomis: "Visada turiu pati susidaryti nuomonę, pamatyti akis, pažintį žmogų gyvenimiškose situacijose."

Pinigai – ne tikslas

G.Goriunovienė neslepia kartais mėgstanti atkreipti dėmesį į save. Tačiau Vladimiro Romanovo organizuotame Senųjų Naujųjų metų pokylyje, į kurį ji – ilgametė "Ūkio banko" VIP klientė pakvietė ir G.Furmanavičių, jos vilkėta ryškiai raudona suknelė nėra pati mėgiamiausia: "Labiau mėgstu juodą ir pastelines spalvas."

Kokybiška kosmetika, nepriekaištingas manikiūras, rudas nagų lakas, papuošalai, žiedas su deimantukais, rankinė, paženklinta su niekuo nesumaišomu "Luis Vuitton" ženklu. Nuo jos dvelkia kokybe ir prabanga.

"Kiekviena save gerbianti moteris, – taria pasitikinčiai, – nori gerai atrodyti, juolab turėdama mylimą žmogų. Tačiau aš nesipuikuoju tais dalykais. Nesureikšminu prekės ženklų, viešai nepasakoju apie dovanas, intymius santykius ar plastines operacijas. Tai – tuštybių mugė. Pinigai – priemonė padedanti pasiekti tikslą, tačiau ne tikslas."

Filosofuoja iki paryčių

Kokia ji, ne vieno už nugaros apkalbėta moteris? "Esu iš Skuodo, žemaitė. Užsispyrusi, – kalba G.Goriunovienė apie save. – Prisitaikau prie aplinkybių, bet labiausiai man imponuoja būti mama, namų šeimininke. Nors šiuo metu baigiau remontuoti komercines patalpas – turime įvairių planų."

Bet po akimirkos ji vėl kalba apie šeimą, bendrus pietus su vaikais, kuriuos nori užauginti dorais žmonėmis: "Tai – gyvenimo prasmė. Likimas man anksti leido pajusti atsakomybę, išauginti ne savo vaiką. Galbūt tai, anot Paulo Coelho, mano asmeninė legenda?"

G.Goriunovienė su G.Furmanavičium mėgsta naktimis iki paryčių filosofuoti.

Ar galima teigti, kad ji pamilo antrą kartą? O gal dabar jos meilė kitokia – iš išskaičiavimo, pagarbos? Purto galvą: jaunos meilė – kitokia. Dabar – brandesnė, nes abu išsiskyrę, turintys vienodas vertybes.

"Anksčiau nemažai gludinome kampus, – prisipažino G.Goriunovienė apie santykių su G.Furmanavičiumi pradžią. – Netikiu, kad meilė trunka tik trejus metus. Jei atrandi savo antrąją dalelę, su laiku aštrių kampų mažėja ir meilė tvirtėja."

"Gražina, – žvelgiu į besišypsančias akis ir lygų veidą, – o jūs bijote senatvės?" G.Goriunovienė pirmą ir paskutinį kartą pokalbio metu nusikvatojo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų