Jos teigimu, naujoje 10,5 km ilgio trasoje orientuotis padės paženklinti medžių kamienai, visą kelią lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai, taip pat įrengti informaciniai stendai, vietos poilsiui.

„Naujoje trasoje yra daug originalių, nestandartinių elementų: apžvalgos platforma, lauko riedulių su užlietų ežerų pavadinimais ekspozicija, atokvėpio vietos su mėnulio, valties ir panašių formų suolais, gultais“, – rašoma pranešime.

Tarnybos teigimu, didžiausia trasos atrakcija – persikėlimas savarankiškai valdoma pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą.

Antalieptės mariomis bus galima pasigrožėti nuo trasos pradžioje įrengtos apžvalgos aikštelės.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teigia, kad dalis pažintinės trasos skirta judėjimo negalią turintiems žmonėms – jiems pritaikyta Antalieptės marių pakrantė prie Bikėnų kaimo: įrengtas takas, lieptas į marias.

Gražutės regioninis parkas, kurio plotas – beveik 32 tūkst. hektarų, įsteigtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą kraštovaizdį su Šventosios aukštupiu.

Čia tęsiasi 16 km sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios, užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje, su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų.

Gražutės giria ir kiti miškų masyvai užima apie 55 proc. teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir nedidelės pelkės. Gražutės regioninis parkas, turintis kalvotą reljefą, gausybę ežerų, nepaliestos gamtos vaizdų dar vadinamas Lietuvos Šveicarija.