Vieno iš paskutinių interviu laidoje „Pas Editą“ Agnė laidos vedėjai  Editai Mildažytei prasitarė apie nuojautą, jog tai – tam tikro etapo pabaiga: „Aš šito gimtadienio laukiau labai stipriai. Kažkokia nuojauta, kad tai yra tam tikros dekados pabaiga, kuri man buvo tikrai sunki. Tiesą sakant, stipriai buvo susijusi su asmeniniu gyvenimu ir dabar man priimtomis sąlygomis sau. Ir tai labai stipriai turėtų pakeisti mano gyvenimą.“

Vieno dalyko jūs man neprikišite nė vienas, kad ir kiek mane „heitintumėte“ – aš labai darbšti ir „davedu“ dalykus iki galo.

Panašu, kad žinoma moteris, ne kartą įrodžiusi, jog geba siekti užsibrėžtų tikslų, turėjo aiškią ateities viziją. „Aš labai noriu grįžti į meną. Tai, aišku, padaryti labai sunku. Žinai, kaip diletantai tai daro? Jiems labai paprasta viską daryti. Nori – tept-lept čia paveikslas, va čia – menas, čia – ne menas. O kai esi be penkių minučių profesionalas, kai turi išsilavinimą ir visa kita, tau labai baisu į tuos dalykus nerti. Todėl, kad tu negali daryti bet kaip. Bet nežiūrint (nežinau, kaip kas nori vertinti) į mano nesėkmes ar dar kažką, vieno dalyko jūs man neprikišite nė vienas, kad ir kiek mane heitintumėte – aš labai darbšti ir davedu dalykus iki galo“, – dar visai neseniai su tik jai būdingu užsidegimu kalbėjo Agnė laidoje „Pas Editą“.

Net ir prieš keletą metų instagramo paskyroje paskelbtas drąsai įkvepiantis Agnės įrašas šiandien skamba ypač pranašiškai: „Man sunku suprasti žmones, kurie gėdijasi gyvent. Vis galvoja, ką apie juos pasakys kiti, arba dar blogiau, jie yra tie, kurie, būdami visiškais nevykėliais, tiesiog kritikuoja kitus. Mes turime skirtingai jėgų, pinigų, skirtingus charakterius, bet geismo jausmas mums visiems padalintas vienodai, nelygu, kiek jo mes įsileisime į gyvenimą. O man nieko nereikia – tik šiek tiek. Jei dirbti, tai iki sąmonės netekimo, jei mylėti, tai daug toliau nei iki mėnulio ar atgal, jei gerti, tai iki žemės graibymo, jei siekti tikslo, tai be žodžių, prasidedančių „ne“. Man būna nuostabių dienų, kai atrodo sprogsiu iš laimės, ir būna dienų, kai mirti atrodo lyg dovana, bet čia gi tas vienas gyvenimas, kuris, kai pagalvoji, juk tik jis man iš tikrųjų ir priklauso. Ir, o Dieve, juk niekas neapsaugotas... Jis gali baigtis, kad ir rytoj.

Ar pagalvoji, kas būtų, jei šiandien būtų paskutinė tavo gyvenimo diena?

Ar nesigailėtum, kad bijojai? Nebijok.“

Vakar skelbėme, kad eidama 43-ius metus mirė stilistė, nuomonės formuotoja, verslininkė, knygų autorė A. Jagelavičiūtė.

Portalui kauno.diena.lt žinią apie žinomos moters mirtį patvirtino artimas bičiulis Saugirdas Vaitulionis.

„Šiandien mirė ir dalis manęs. Negaliu ir nesugebu suvokti. Tiesiog negaliu nustoti verkti“, – feisbuke parašė artimas A. Jagelavičiūtės draugas S. Vaitulionis.

Pasak jo, stilistė mirė nuo ligos komplikacijų.

„Prašau gerbti Agnės šeimos privatumą, turėti kruopelytę žmogiškumo ir nustoti spekuliuoti kliedesiais. Agnė mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų“ – rašė S. Vaitulionis.