Draugų įtaka – didžiausia
Paprašius įvardinti kiek reikšmės žiūrovų pasirinkimui daro filmo pelnytas svarbiausias pasaulyje kino apdovanojimas – „Oskaras“, dešimtabalėje skalėje (10 – labai svarbu, 1 – visai nesvarbu) lietuviai šiam veiksniui skyrė vos 3,4 balus, latviai – 3,2, o estai – 3,1. Tai aiškiai rodo, kad visų Baltijos šalių gyventojai gana abejingai žiūri į filmo titulus ir nekreipia į juos dėmesio spręsdami ką žiūrėti.
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje filmui skirtas prestižinis apdovanojimas svarbesnis buvo tik didesnes pajamas gaunantiems didžiųjų miestų gyventojams.
Dauguma Baltijos šalių žiūrovų rinkdamiesi filmą labiausiai dėmesį kreipia į draugų nuomonę bei rekomendacijas. Lietuvoje tai svarbiausias rodiklis net 61 proc. tautiečių, Latvijoje – 52 proc., o Estijoje – 59 proc.
Ne mažesnę įtaką pasirinkimui ką žiūrėti daro ir suintrigavusi filmo reklama ar anonsas. Kaip antrą svarbiausią rodiklį jį įvardijo 59 proc. lietuvių, 46 proc. latvių ir 48 proc. estų.
Mūsų šalyje tai, ką mano draugai svarbiau moterims nei vyrams. Jaunos moterys (18-35 m.) taip pat daugiau reikšmės skiria ir filmų ar serialų reklamoms bei anonsams. Tuo tarpu filmo reitingai svarbesni jauniems vyrams (18-35m.) ir gyvenantiems didmiesčiuose.
Geriausia informacija – iš lūpų į lūpas
Kur geriausia apskritai rasti informaciją apie filmą ar serialą? Čia ir vėl lietuviams nepralenkiami draugai bei pažįstami (pagrindiniu šaltiniu juos įvardijo net 48 proc.). Labiausiai pasišnekėti apie filmus mėgsta regionuose gyvenančios jaunos (18-25 m.) moterys.
Ne mažiau informacijos mūsų tautiečiai randa ir interneto naujienų portaluose (45 proc.), kuriuos dažniau įvardijo jauni vyrai (18-45 m.).
Tuo tarpu apie filmus ar serialus iš televizijos dažniau sužino vyresni (virš 45 m.) ir regionuose bei mažesniuose miestuose gyvenantys lietuviai. Didesnių miestų gyventojai bei jaunesnės (18-35 m.) moterys šią informaciją dažniau randa socialiniuose tinkluose.
Mūsų kaimynai šiuo klausimu kiek kitokie. Latviai informacijos apie filmus ir serialus ieško įvairesniuose šaltiniuose, neišskirdami nei vieno jų labiau. 38 proc. pasitiki socialiniuose tinkluose matyta informacija, panašiai tiek – 37 proc. – išgirsta ar sužino apie filmus ir serialus per televiziją, dar 36 proc. – interneto naujienų portaluose, 35 proc. – Youtube kanale ir 34 proc. – iš draugų bei pažįstamų.
Tuo tarpu Estijoje vaizdas dar kitoks. Pagrindinis informacijos šaltinis apie filmus ir serialus čia yra televizija (net 50 proc.), o antroje vietoje – interneto naujienų portalai (40 proc.).
Juokas išgelbės pasaulį
Paklausus kokio tipo filmus renkasi dažniausiai, Baltijos šalių gyventojai vėl vienareikšmiškai sutaria ir sako labiausiai mėgstantys pasijuokti žiūrint komedijas (net 56 proc. lietuvių bei latvių ir 55 proc. estų).
Vėliau nuomonės kiek išsiskiria. Lietuviai ir latviai antrą vietą skyrė veiksmo filmams (atitinkamai 44 proc. ir 42 proc.). Tuo tarpu estų antrasis pasirinkimas yra dokumentika (40 proc.)
Pasak vaizdo transliacijų internetu platformos vadovo Mindaugo Gumausko, š. m. birželio mėnesį ir platformos visų Baltijos šalių žiūrovai buvo vieningi, o jų populiariausiu pasirinkimu tapo pašėlusi komedija „Merginų išvyka“ (angl. „Girls Trip“).
„Vasarą žiūrovai renkasi lengvesnį turinį. Neįprastai birželį visose Baltijos šalyse žiūrovų nuomonės sutapo ir jie dažniausiai rinkosi tą patį filmą. Antras pagal populiarumą Lietuvoje buvo nuotykių filmas su Tom Cruise „Baris Sylas: Amerikos sukčius“ (angl.“American made“). Latvijoje antra vieta atiteko dramai „Apdovanotoji“ (angl. „Gifted“), o estų antras dažniausias pasirinkimas buvo romantinė komedija „Štai ir 40” (angl. “This is 40”) “, – vardina filmus M. Gumauskas.
Tendencijos kol kas neapvertė ir įprasto pasaulio aukštyn kojom. Lietuvoje vyrai vis dar labiau mėgsta komedijas, dokumentiką, veiksmo bei fantastinius filmus, kai tuo tarpu moterys yra didesnės dramų ir romantikos žanro mėgėjos.
Apskritai filmus mūsų šalyje dažniau žiūri moterys, taip pat jauni (18-35 m.) bei miestuose gyvenantys žmonės. Serialai – bendras gana jaunos auditorijos (18-35 m.) pasirinkimas, o dokumentika – vyrų ir tų, kuriems daugiau nei 55 m. Tuo tarpu visad populiarios tiesioginės sporto transliacijos daugiausia dėmesio sulaukia iš didesnės dalies vyrų, vyresnių nei 45 m. ir gyvenančių regionuose.
Šie žiūrovų įpročiai atsiskleidė atlikus visų trijų Baltijos šalių 1522 gyventojų apklausą šių metų II ketv. pradžioj. Tyrimo duomenis surinko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Naujausi komentarai