Užgniaužus kvapą stabtelėti karo zonose Izraelyje, pasidairyti judriausioje ir spalvingiausioje Niujorko gatvėje, tarsi pro mikroskopą žvelgti į keistas būtybes – siūlo vakar Kaune atidaryta paroda.

Karui neigti – grožis

Įvairiaspalvė puokštė šiuolaikinės fotografijos darbų iš už Atlanto atkeliavo į Kauną – M.Žilinsko dailės galerijoje atidaryta Niujorke gyvenančių, skirtingoms diasporoms priklausančių menininkų parodos.

Trečiajame galerijos aukšte įkurdinta daugiau kaip 30 didelio formato nuotraukų. Ekspoziciją nesunku suskirstyti į tris dalis – skirtingas net tik autorių braižas, bet ir turinys. Tiesa, autorių yra ne trys, o keturi, nes vieną parodų kūrė du menininkai. Šias po Europą keliaujančias parodas kauniečiai gali pamatyti Norvegijos fondo "3,14" ir Niujorko Julie Saul galerijos dėka.

Šiuo metu Niujorke gyvenantis ir ten bei Tel Avive kuriantis Izraelio menininkas Shai Kremeris fotografijų projektą "Užkrėstas peizažas" pradėjo 1999-aisiais. Devynerius metus Sh.Kremeris fotografuoja grėsmingus karo pėdsakus, įspaustus Izraelio kraštovaizdyje ir giliai įsirėžusius Izraelio visuomenės sąmonėje.

Darbuose įamžinti apleisti kariniai avanpostai, sienos ir barjerai, gamtos rezervatuose besimėtančios karinės nuolaužos.

"Užkrėstas peizažas" – tarsi vizualinis manifestas, besipriešinantis okupacijai, ir testamentas, liudijantis natūralioje aplinkoje karo paliktas žaizdas. Pasak menininko, jo fotografijos atspindi psichologinę traumą ir jos pasekmes – dvilypį gyvenimą nesutarimų kupiname pasaulyje. Jos taip pat įspėja, kad karo žymės tampa neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi.

Autoriaus nuomone, žiniasklaidoje publikuojami karo vaizdai atbukina žmonių jausmus ir į žiaurumą ar kančią imama žvelgti abejingai. "Nenoriu žmonių šokiruoti taip, kaip tai daro reportažuose pasirodančios fotografijos. Grožis – štai mano masalas žvejojant teisybę ir sąmoningumą ir priešinantis neigimui. Mano užfiksuoti kadrai dažnai atrodo labai patrauklūs ir estetiški, o tvarkingos kompozicijos – nekaltos ir poetiškos. Jie – tarsi paralelė tų apsauginių mechanizmų, kuriuos izraeliečiai išsiugdo siekdami "normalumo" ir saugodamiesi nuo dabartinės politinės situacijos realijų", - sako Sh.Kremeris.

Jungia daug kadrų

Kitą seriją darbų pateikia taivaniečių kilmės fotografas Jeff Chien-Hsing Liao. Jo darbų serijoje "Habitatas 7" – marga kultūrinė įvairovė 7-ojoje Niujorko metro linijoje ir jos prieigose.

Septynių mylių ilgio metro linija, jungianti Niujorko Times aikštę su septyniomis bendruomenėmis Queenso rajone, pagal etninę sudėtį pačia spalvingiausia apygarda visoje šalyje.

"Prie šio kelio gyvenu jau ilgus metus, bet žvelgdamas į šių bendruomenių sudėtingumą bei harmoniją, kurioje sugeba sugyventi tiek daug skirtingos kilmės žmonių, vis dar tebejaučiu pagarbią baimę. Mėginu įamžinti 7-ojo traukinio "habitatą" (arealą) tokį, kokį aš jį pamačiau, dėmesį sutelkdamas ne į atskirus individus, bet į gyventojus apskritai bei jų santykį su aplinka", – teigė menininkas.

Dėl nesuskaitomos daugybės tautybių, sukūrusių mišrias bendruomenes palei šio traukinio kelią, ši metro linija jau seniai vadinama tarptautiniu ekspresu.

Šiuos vaizdus fiksuojantis fotografas dirba su plačiakampiu objektyvu, dažnai fotografuoja daugybę to paties vaizdo kadrų, o paskui skaitmeniniu būdu juos jungia. Šiose kinematografinėse nuotraukose menininkas stebi, kaip žmonės plėtoja savo etnines tradicijas ir tuo pat metu siekia tipiškos amerikietiškos svajonės.

Atidžiau žvelgdami į nuotraukas lietuviai galės paguosti save, kad ir Niujorke yra duobėtų gatvių, aptriušusių parduotuvių, Gariūnus primenančio chaoso.

"Atsistojęs prie nuotraukos tarsi įžengi į Niujorko gatvę. Paroda atstoja savotišką ekskursiją", – pastebėjo parodos organizatorė Kristina Civinskienė.

Atstumiantys odos vaizdai

Trečiosios parodos duetas – Venesuelos ir JAV atstovai Antony Aziz ir Sammy Cucher. Šiuos du menininkus sieja siekis kurti vizualines metaforas naujųjų technologijų vaidmeniui, kuris mūsų gyvenimuose tampa vis reikšmingesnis, ir gilintis, kaip jos veikia mus politinėje, socialinėje bei psichologinėje plotmėje.

Kaune pristatomi du provokuojantys fotografijų ciklai : "Chimeros" (1998 m.) ir "Plazmorfika" (1997 m.). "Chimerose" menininkai kuria sunkiai įvardijamų transformacijų aurą. Iš pirmo žvilgsnio vaizdai fotografijose gana atstumiantys, tačiau jie kalba ne apie irimą, bet apie kažką gimstančio – naujų formų atsiradimą, apie "naujas galimybes, kurios gali pasirodyti tikrai gąsdinančios, tačiau šito mes dar nežinome".

Parodos rengėjų teigimu, šios fotografijos ne tik nereklamuoja odos grožio, bet ir nekreipia dėmesio į formaliąsias, natūraliąsias jos charakteristikas. Darbai nekuriami dėl grožio, veikiau oda čia – tik pakaitalas gilesniam substancijos suvokimui – savasčiai.

"Plazmorfikoje", šešiose didelėse, blizgiose fotografijose, vaizduojami biomorfiniai "prietaisai" – objektai, kurie atrodo keistai pažįstami, tačiau niekaip negali jų identifikuoti. Neaiškius humanoidinius objektus menininkai sukūrė išliedami įprastų, ergonomiškų daiktų formas (kaip antai nuotolinio valdymo pultelio, kompiuterio pelės, telefono ir pan.), tuomet įvairiai jas jungdami ir įpakuodami į protezinį plastiką, kuriuo dengiamos dirbtinės galūnės. Galutiniai produktai šiek tiek primena "mėsingus", transformuotus elektrinius skustuvus.

Niujorko fotomenininkų parodos M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12) – iki balandžio 26 d.