Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijos ekspozicija papildyta vertingais XVI–XVIII a. Vakarų Europos meistrų tapybos darbais.

Didžiausių matmenų kūrinys – barokinė Jano van Boeckhorsto drobė "Mozės atradimas" – muziejininkams sukėlė nepatogumų. Pro tarnybinio įėjimo duris paveikslas, kurio plotis su rėmu siekė 2,7 m, netilpo – į galeriją jis įneštas pro lankytojams skirtą įėjimą.

"Sunku pasakyti, koks šio paveikslo svoris, bet, kai nešė, keturi vyrai vos panešė", – prisiminė M.Žilinsko kolekcijos rinkinių saugotoja Palmyra Sakalauskienė.

Vienuolika vertingų paveikslų iš Vilniaus į Kauną atkeliavo specialiais meno kūriniams pritaikytais vilkikais – juose palaikoma paveikslams būtina 18–20 laipsnių šiluma. Kokio dydžio buvo paveikslų draudimo suma juos transportuojant, muziejininkai neatskleidė. Kaip ir galimos šių paveikslų rinkos kainos.

"Jų rinkos kainos galite ieškoti internete. Mes neprekiaujame paveikslais, o kai juos draudžiame, tai labai simboliškai. Draudime galime ir milijoną užrašyti. Mes pagal kitus kriterijus nei meno kūrinių aukcionuose rašome draudimų kainas", – pasakojo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

Prabangūs kūriniai, anksčiau puošę dvarus, pilis, bažnyčias, papildė Kauno galerijos Vakarų Europos dailės ekspoziciją. Kauniečiams juos paskolino Vilniuje esantis Lietuvos dailės muziejus. Aukštos meninės vertės tapybos kūriniai, atstovaujantys manierizmo ir baroko dailei, nacionalinėms italų, ispanų, olandų, flamandų, austrų tapybos mokykloms, eksponuojami M.Žilinsko dailės galerijos antrojo aukšto salėje.

Italų tapybą pristato Marcello Venusti, Lodovico Carracci, Salvatoro Rosos, Bassano dirbtuvės darbai. Venecijos mokyklos įtaka jaučiama austro Johanno Michaelo Rottmayro drobėje "Lotas su dukterimis". Olandams atstovauja manieristinė Cornelio van Haarlemo "Senojo ir Naujojo testamento alegorija".

Su flamandų mokykla supažindina didelio formato barokinė Jano van Boeckhorsto drobė "Mozės atradimas", žymaus manieristo Bartholomäuso Sprangerio bei nežinomo XVII a. dailininko darbai. Ispanų baroko tapybos ypatumai atsispindi Juano Rizi, Fancisco Ximenezo darbuose.

O.Daugelis neatmetė galimybės, kad šių autorių darbų galima įsigyti garsiojoje Maastrichto antikvarinių meno kūrinių mugėje. "Ten visko galima nusipirkti. Prieš keletą metų čia buvo galima nusipirkti netgi Rembrandto darbą – jis buvo parduotas buvo už 48 milijonus eurų", – prisiminė muziejininkas.

Muziejaus direktorius įsitikinimu, kai kurie iš Vilniaus atkeliavę kūriniai puikiai dera prie ekspozicijoje iki šiol buvusių darbų: "Pavyzdžiui, atkeliavę B.Sprangeris ir C.van Haarlemas labai gerai žiūrisi šalia mūsų Cornellio Keselio – tai ta pati XVI a. pabaiga, kai Nyderlanduose prasiautė ikonoklastas, kai religiniai paveikslai ir figūros buvo naikinami. Su C.Keseliu jie sudaro puikų ansamblį – jie meno istorijoje labai artimi, tai yra tie patys vėlyvieji manieristai."

O.Daugelis atkeliavusias drobes vadino įspūdingu, nors laikinu, muziejaus senojo meno kolekcijos papildymu. "Atkeliavo labai gražūs Nyderlandų manieristai, italų baroko darbai, ispanai. Pastarųjų ir mūsų kolekcijoje, ir apskritai Lietuvoje mažai", – pasakojo muziejininkas.

Paveikslai iš Vilniaus atkeliavo mainais už ekspozicijoms Vilniuje paskolintas Kauno muziejaus drobes. Šiemet Nacionaliniame M.K.Čiurlionio muziejuje saugomi meno kūriniai dalyvaus trijose parodose Vilniuje: paroda "Stumbro medžioklė" jau veikia, "Gamtos ilgesys. Europos peizažai" prasidės kovą, M.K.Čiurlionio kūryba keliaus į sostinę birželį. "Daug paveikslų davėme iš ekspozicijų – negalime patys likti nuogomis sienomis", – apie motyvus trumpam laikui pasikeisti meno kūriniais sakė O.Daugelis.

Kiek laiko muziejuje matysime drobes iš Vilniaus, muziejininkai neatskleidė.

Atnaujinta Vakarų Europos dailės ekspozicija veikia Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).