Moteriška pjesė ne tik moterims. Tai – apie komediją "Mergvakaris", pastatytą Kauno kameriniame teatre. Už šią pjesę jos autorė prisipažįsta iš aktorių sulaukianti padėkų.

Spektaklis pastatytas pagal žinomos šiuolaikinės JAV prozininkės, dramaturgės Lauros Shaine Cunningham pjesę "Gražūs kūnai". Jos kūryba verčiama į daugelį kalbų ir statoma Europos scenose.

"Mūsų tikslas nebuvo stebinti konceptualiais sprendimais. Turėjome charakterių pjesę ir scenoje tiesiog leidome jiems atsiskleisti", – apie savo režisieriaus "misiją" šiame spektaklyje pasakojo aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.

Vien moteriškų personažų komedijoje, kartais nukrypstančioje dramos link, pateikiamas gana realistinis pasakojimas apie šešias drauges. Skirtingos moterys susirenka pasveikinti besilaukiančią draugę. Kiekviena atsineša po dovaną būsimam kūdikiui. Tačiau svarbiausia vakarėlio tema tampa ne kūdikis, ne dovanos, nors jos – reikšmingos kaip galimybė pasirodyti arba kaip tam tikras moterų esybės atspindys. Svarbiausia – pačių moterų gyvenimai ir jų problemos. O jos prasideda iškart, tik susirinkus draugėms. Paaiškėja, kad "gerų" draugių kompanija sunkiai toleruoja iš pirmo žvilgsnio sėkmingą materialistę ir kitas gyventi mokančią Martą. Jos pamokymų nemėgsta per daug nesukanti galvos dėl ateities būsimoji mamytė Kler.

Likusios vienos moterys geria, valgo ir kalbasi. Apie seksą, vienos nakties meilės romaną, kai buvo pradėtas kūdikis; apie tai, kuri nusipelnė gimdyti pirma; apie vyrų nesupratingumą lovoje; apie nesėkmes scenoje ir priverstinį susitaikymą su padavėjos darbu; ir apie tai, dėl ko verta tekėti.

Moteris kankina pro šalį bėgančio laiko pojūtis. Veikėjoms gerokai per trisdešimt – jos aiškiai jaučia tiksint biologinį laikrodį. Šis jausmas apibūdinamas praktiškosios Martos lūpomis.

"Kol mes čia kalbame, mūsų kiaušialąstės pūva", – sako finansiškai apsirūpinusi moteris, įsitikinusi, kad iš šios kompanijos ji turėjo gimdyti pirmoji. Spektaklio pabaigoje ji vis dėlto nusimeta sėkmingosios kaukę. Paaiškėja, kad Martos išlaikomas vyras, už kurio ji rengiasi tekėti, yra jai abejingas, o vestuvės planuojamos tik moteriai siekiant pabėgti nuo vienatvės ir susilaukti vaikų.

"Esu sulaukusi padėkų iš moterų aktorių, gavusių vaidmenis šioje pjesėje. Moterys dėkojo man už tai, kad scenoje jos pagaliau ne kažkieno žmonos, seserys ar motinos – ne priedas prie vyriškų vaidmenų. Mano pjesėje veikia šeši lygiaverčiai moterų personažai, visi vaidmenys – pagrindiniai", – pasakojo į premjerą Kaune atvykusi pjesės autorė.

Tačiau vaidmenų lygiavertiškumo spektaklyje pritrūksta. Matyt, šešioms moterims scenoje vienu metu per maža erdvės – ne visos jos iki galo atsiskleidžia. Ryškiai ir įtikinamai materialistės Martos vaidmenį kuria Goda Piktytė, besilaukiančios laisvos menininkės Kler – Simona Bladženauskaitė, minčių apie seksą beveik apsėstos Ninos – Kristina Kazakevičiūtė. Jei į šią komediją žiūrovai kviečiami pasijuokti iš realių moterų prototipų, tai kitiems trims dailiosios lyties personažams psichologinio įtikinamumo pritrūko.

Šios moterys – namų šeimininkė Džesi, išsiskyrusi su vyru todėl, kad jis riaugėdavo ir neatsiprašydavo; anoreksiška manekenė Lisbet, kuriai visur vaidenasi ją netikėtai palikęs mylimasis; padavėja dirbanti verksminga aktorė, eilinį kartą nuo savo neištikimo vyro bėganti Sju – liko antrame plane ir nevisiškai atsiskleidusios.

Pjesė "Gražūs kūnai", pagal kurią pastatyta komedija, yra prikelta scenai keliolikoje šalių, daugiausia – Europoje. Premjeras įvairiose šalyse aplankančią pjesės autorę Rusijoje nemaloniai nustebino su nepagarba moteriai išverstas tekstas, o po pakartotinio vertimo vaizduojant moterų vakarėlį į sceną nešamos degtinės dėžės.

Kaune viešėjusi dramaturgė prisipažino, kad ši pjesė jai – labai asmeniška. Anot L.S.Cunningham, kažkiek jos pačios ir jos draugių yra kiekviename personaže, Kler personažas yra šviesaus atminimo jos mama.

"35-erių vieniša moteris, besilaukianti kūdikio, – tai mano mama. Kadangi mama anksti mirė, neturėjau galimybės jos paklausti, ką ji galvojo ir kaip jautėsi, kai laukėsi manęs. Kler – neabejotinai šviesus personažas. Aš myliu savo mamą ir man patinka matyti ją scenoje", – pasakojo dramaturgė.

Viešėdama Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, L.S.Cunningham skaitė paskaitą apie šiuolaikinę amerikiečių dramą. "Mūsų šiuolaikinė drama negyvybinga, nes ji nėra statoma. Niujorke kur kas daugiau statoma prieš 40 metų ir anksčiau parašytų pjesių, laiko patikrintų miuziklų nei naujų kūrinių. Teatrai nenori rizikuoti – su patikrinta produkcija jie surenka pilnas sales. Manau, tai nesąžininga šiuolaikinių dramaturgų atžvilgiu", – tikino niujorkietė.

Komedijos "Mergvakaris" trečioji premjera Kauno kameriniame teatre (Kęstučio g. 74A) – kovo 5 d. 18 val.