Ar žinojote, kad Turkija – viena geriausių šalių keliavimui pėsčiomis? Daugybė šimtus kilometrų besidriekiančių pėsčiųjų žygių maršrutų, kurių garsiausias yra Likijos kelias prie Antalijos. Turkijoje yra 130 viršukalnių, siekiančių bent 3 tūkst. metrų, o Palandoken mieste yra 3 125 metrų ilgio natūrali slidinėjimo trasa, kuri pripažįstama ilgiausia Europoje. Turkijos teritorijoje yra vienas iš pagrindinių regionų, kur veisiasi Viduržemio jūros vėžliai. Turkija pirmoji pradėjo auginti tulpes, o XVI a. atvežusi jas į Europą, taip pat garsėja lazdynų riešutais – net 80 proc. visame pasaulyje eksportuojamų šių riešutų užauginama Turkijoje. O ar girdėjote, kad Kalėdų senelis kilęs iš Turkijos?

Apie įdomias vietas, kultūrinius skirtumus pasakoja Kristina Rovgaitė, keliautoja, vieno turizmo agentūrų tinklo kelionių biuro vadovė.

– Kristina, Turkija be žymiųjų kurortų turi ne vieną perlą, kurį verta paliesi pačiam. Kurias vietas įvardytumėte, kaip privalomas pamatyti?

Nepraleiskite progos išbandyti autentišką ir unikalią turkišką virtuvę, sustodami mažesniuose miesteliuose.

– Tai priklauso nuo to, ko ieškote. Keliautojai iš Lietuvos geriausiai pažįsta Antalijos pakrantę ir jos kurortus – nuo smėlėtų Alanijos paplūdimių rytuose iki Kemero, Čamjuvos, Tekirovos Vakaruose. Čia vykstama pirmiausia dėl saulės, jūros, puikaus aptarnavimo ir „viskas įskaičiuota“ viešbučių įvairiausiam skoniui.  Tačiau tai tik maža dalelytė to, ką gali pasiūlyti Turkija. Šalis didelė, įspūdinga, o jos istorija nepaprastai turtinga. Prie beveik kiekvieno kurorto galima atrasti dėmesio vertų archeologinių objektų – antikos, Bizantijos, Otomanų imperijų palikimo. Keliautojus stebina ir gamtos grožis – kalnai, tarpekliai, kanjonai, įstabių formų ir spalvų uolos, šniokščiančios kalnų upės.

Verta pamatyti Ehirdiro ežerą, palei Čiralio kurortą liepsnojančias Chimeros liepsnas, vieną gražiausių miestelių Safranbolą, kuris pilnas gražių osmaniškų namų. Nuostabi patirtis – pravažiuoti vingiuojančiu palei Viduržemio jūrą keliu. Karo istorijos mėgėjams būtina aplankyti Galipolio pusiasalį, kur prasidėjo Turkijos prezidento Atatiurko legenda – ten, vadovaudamas frontui, jis laimėjo vieną svarbiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių.

Norintiems nusikelti į praeities laikus – įspūdingas romėniškas paveldas – dešimtis tūkstančių žiūrovų talpinę teatrai, miestų vartai, aikštės, pirtys, fontanai. Verti dėmesio senieji miestai – Hierapolis, Efesas, Pergamas.

Nepamirštamą įspūdį palieka dervišų šokis, kai vyrai sukasi vietoje, skambant mistinei muzikai. Taip jie tiki susiliejantys su Alachu. Nepraleiskite progos išbandyti autentišką ir unikalią turkišką virtuvę, sustodami mažesniuose miesteliuose.

O kur dar nemiegantis Stambulas, spalvingi turgūs, turkiškos pirtys! Nors didžiausiu atradimu gali tapti ir visiškai netikėti dalykai – nedidelis kalnų kaimelis ar žydintis rožių laukas.

– Keliautojai dalijasi prisiminimais apie didžiausią įspūdį palikusias Kapadokiją ir Pamukalę. Kuo šios vietos tokios ypatingos?

– Šios dvi analogų neturinčios gamtinės vietos yra išties įspūdingos. Jeigu galite, pabūkite ten ilgiau, ypatingai Kapadokijoje – stebėdami šimtus kilometrų besitęsiančiame uolinių kūgių, pilių, kanjonų peizažą, persipynusį su uolomis, viduramžių cerkvėmis, šiuolaikiniais viešbučiais. Vaizduotę audrina žinojimas, kad po žeme slypi požeminiai miestai. Gioremės miestelis vertas kiekvienos minutės jame būti. Ekskursijos galimos ne tik arkliais, keturračiais motociklas, bet ir oro balionu, iš kurio atsiveria visiškai pritrenkiantis vaizdas.  Įspūdingas Ihlaros slėnis – puiki vieta žygiui.

Pamukalės išskirtinumą sukuria laike sustingę mineralų kriokliai, akinamai baltos travertino terasos ir žydro vandens baseinėliai. Tikima, kad šie vandenys turi gydomųjų galių. Pamukalės viršūnėje rasite apleistą romėnų miestą Hierapolį, gretimuose viešbučiuose – karštųjų versmių baseinus. Netoliese yra ir požeminė Pamukalė.

– Atskridę ilsėtis į Antaliją keliautojai dažnai nežino, kad netoliese yra puikių vietų – tereikia išeiti iš viešbučio. Kokias vietas Jūs rekomenduotumėte aplankyti, atostogaujant šiame kurorte?

– Rekomenduočiau atidžiau patyrinėti pakrantę į pietus nuo Kemero kurorto. Mane sužavėjo Čirali miestelis ir Olympos paplūdimys, kuris yra vos už pusantros valandos kelio nuo Antalijos. Į jį patekti galite nedideliu keliuku, vedančiu palei į jūrą įtekančios upės vagą. Aplinkui išsibarstę nedidukai bohemiški viešbutukai, kavinukės, auga šilkmedžiai ir citrinmedžiai. Negana to – žingsniuodami į platų smėlėtą tarp aukštų uolų įsispraudusį paplūdimį praeisite žalumoje paskendusius senovinius Lykijos miesto griuvėsius. Besilankantys ten jaučiasi lyg būtų ne Turkijoje, o kažkur pietryčių Azijoje. Dar vienas atradimas buvo Termessos antikinis miestas, taip pat įsikūręs netoli Antalijos. Vos per keliasdešimt minučių galite pakilti į kalnus ir pamatyti išlikusį antikinį miestą, kurio amfiteatras įsikūręs kvapą gniaužiančioje vietoje, nuo kurios atsiveria fantastiška kalnų panorama.

– Marmaryje taip pat ilsisi nemažai lietuvių. Kaip susiplanuoti atostogas čia, kad jos būtų įdomios, įsimintinos, išskirtinės?

– Kaip vieną įsimintiniausių vietų paminėčiau Drugelių slėnį – aukštų skardžių apsuptame balto smėlio paplūdimyje, kaip galima nuspėti iš pavadinimo, visus metus gyvena apie 40 skirtingų įvairiaspalvių drugelių rūšių, kurie ypatingai įspūdingai atrodo birželio mėnesį. Iki Drugelių slėnio galima nuplaukti keletą kartų per dieną kursuojančiu laivu tarp Oludenizo ir Drugelių slėnio. Galbūt susigundysite ir dar įdomesnei patirčiai – naktį praleisti slėnyje, apsistojant palapinėse ar bungaluose, esančiuose tiesiog paplūdimyje! Kita vieta, taip pat netoli Oludenizo – Kabak miestelis. Jame apsistoti galite tiek prie pat paplūdimio, tiek ir toliau nuo jo – kalnuose. Miestelis gan atokus, tačiau jame tikrai rasite vietų ir skaniai pavalgyti. Dėl pasakiško grožio ir ramybės šis miestelis – ideali vieta poilsiui, meditacijai, jogos užsiėmimams, taip pat galima leistis į žygius, grožėtis kriokliais ar tiesiog maudytis skaidriame turkio spalvos vandenyje.

Organizatorių nuotr.

– Ką patartumėte nuveikti pietvakarinėje Turkijos dalyje?

Čia rasite daugybę galimybių išplaukti į Egėjo jūrą, kurių metu galima aplankyti salas, pasislėpusias įlankėlėse.

– Lėktuvui leidžiantis pietvakariuose esančio Bodrumo kurorto oro uoste suprasite, kodėl ši pakrantė vadinama Turkijos Žydruoju krantu. Ryškios turkio spalvos vandenys skalauja krantą kiek tik aprėpia akys. Iš kitos pusės palei pakrantę tęsiasi tankiais žaliais miškais apaugusios kalvos ir dramatiški kalkakmenio uolų skardžiai. Gan ilgą laiką Bodrumas buvo turkų miestiečių poilsio vieta. Iš Europos jį pasiekdavo tik kai kurie nuotykių ieškotojai. Šiandien šios pakrantės malonumus atrado keliautojai iš viso pasaulio. Vis dėlto jis išlieka maloniai mažiau turistinis nei, tarkime, Antalijos pakrantė. Ant vieno iš septynių pasaulio stebuklų – antikinio Halikarnaso miesto pamatų iškilęs Bodrumas pritaikytas patogiam poilsiui, kartu išsaugojęs istorines miesto vietas. Šiandien jis garsus savo įspūdingais vaizdais, įlankomis, lagūnomis, žydra jūra, kvapą gniaužiančiomis uolingomis pakrantėmis, smėlėtais paplūdimiais, gilia senovės istorija, kultūra, tradicijomis, architektūra, turgumis, naktiniu gyvenimu.

Turistų sezono metu Bodrumas tampa ir vandens pramogų parku po atviru dangumi. Teritorijos vandenyje palei paplūdimius aptveriamos apsauginėmis juostomis, kad pro šalį plaukiančios jachtos ar kiti laiveliai nekliudytų poilsiautojų. Jachtų pilna Bodrumo prieplauka – jūros mylėtojų rojus. Čia rasite daugybę galimybių išplaukti į Egėjo jūrą, kurių metu galima aplankyti salas, pasislėpusias įlankėlėse. Keltu per keliasdešimt minučių galima pasiekti Koso salą. Kurortas – ne tik buriavimo, bet ir jėgos aitvarų mėgėjų meka.

Nuo Bodrumo centro maždaug 3 kilometrus nutolęs yra senovinis Bodrumo amfiteatras išlikęs dar nuo IV a. pr. Kristų. Čia vyksta įvairūs kultūros renginiai, koncertai.

– Stambulas, be jokios abejonės, įspūdingas, vertas atskiros temos. Bet gal galite trumpai pasakyti, kurios vietos yra įspūdingiausios? Ir kurios galbūt yra pervertintos, į kurias vykti nevertėtų?

– Vienomis įspūdingiausių pasaulio mečečių ir cerkvių, 2 tūkst. metų senumo miesto sienomis apipintas Stambulas, beje, kuris nėra Turkijos sostinė, yra vienas iš populiariausių pasaulio miestų kelionėms. Tai gali būti puiki savaitgalio išvyka, nors tų kelių dienų net ir intensyviai keliaujant neužtenka aprėpti visko, ką siūlo šis didingas, Konstantinopoliu vadintas, buvęs didžiausias pasaulio miestas. Ir dabar jis – vienintelis pasaulio miestas, esantis dviejuose žemynuose – 3 procentai Turkijos yra Europoje, likę 97 – Azijoje.

Stambule būtina pamatyti Topkapi rūmus – šimtų metų sultonų rezidenciją, bizantiško meno šedevrą – Šv. Sofijos soborą, kuriam jau kone pusantro tūkstančio metų, Hipodromo aikštę, vieną žinomiausių religinių pastatų pasaulyje – šešių minaretų Mėlynąją mečetę. Programa būtų neišbaigta be pasiplaukiojimo Bosforo kanalu. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad kuri nors iš šių vietų būtų nepelnytai pervertinta. Tokios vietos milijonus keliautojų traukia ne veltui. Vis dėlto kiekvienoje kelionėje vertėtų atrasti „savą kampą“, kuris tradicinį maršrutą pavers nepakartojamu ir primins autentišką kelionės patirtį. Pati labiausiai keliones sieju ne su lankytinomis vietomis, o būtent su patirtimis. Pavyzdžiui, lankantis Stambule, įsimintina patirtis būtų apsilankymas tradiciniame turkiškame hamame – pasilepinti pirtyse, kurios veikia jau šimtus metų. Vieni žinomiausių Stambulo hamamų – puošnus Cağaloğlu, klasikinis Çemberlitaş, o galbūt modernus – „Four Seasons“ viešbutyje prie Bosforo įsikūręs hamamas. Kita patirtis – tai kulinarinis Stambulas. Įdomu pamatyti šimtmečius skaičiuojančius turgus, aplankyti meno, kilimų ar mozaikų muziejus.

– Užsiminėte apie turkų virtuvę, kurią išties pamėgęs visas pasaulis. Ar populiarios Turkijoje gastronominės kelionės?

– Galbūt ne tiek kulinarinės kelionės, kiek ekskursijos – dienos ar kelių dienų patirtys – kursai, pamokos, kulinariniai turai. Bene labiausiai tam tiktų minėtas Stambulas. Labai rekomenduočiau sudalyvauti maisto ruošimo pamokoje arba išbandyti kulinarinį turą, ragaujant įvairius vietos patiekalus. Tradiciniai turkiški patiekalai – ėriena, jautiena, ryžiai, žuvis, daug daržovių - baklažanai, paprikos, svogūnai, lęšiai, pomidorai. Prieskonių naudojimas – atskiras menas, padedantis patiekalams atskleisti unikalų skonį. Prieskoniai naudojami subtiliai – daugiausiai žolelės. Daugelis patiekalų nėra labai aštrūs. Aštrius prieskonius galite įsidėti pagal skonį, kurie patiekiami atskirai.

Nors Turkijoje vis dažniau ant prekių rašomos kainos, kur jų nėra – visur geriau derėtis.

– Apie Turkiją ir pačius turkus sklando daug mitų ir stereotipų, kaip antai, kad atvykusios į Turkiją moterys ir merginos turi būti pasiruošusios sulaukti daug ir kiek įkyraus dėmesio, norint nusipirkti bet kokį daiktą, būtina derėtis, kad kelyje eismas neprognozuojamas, o turkai dažnai pernelyg atsipalaidavę ir ne visada laikosi musulmonams būdingų gyvenimo dogmų.

– Atsakant į šį klausimą reikėtų kalbėti apie skirtingus regionus. Nors musulmonų šalyse dažnas europietis jaučiasi kiek svetimas, Turkijoje taip nėra. Vietinės tradicijos čia noriai rodomos turistams, galima užeiti į mečetes, bent jau turistų lankomuose regionuose. Turistinėse zonose, „viskas įskaičiuota“ viešbučių kurortuose ypatingų kultūrinių skirtumų nepajusite. Ypač viešbučių teritorijose – ten kultūrą kuria poilsiautojai – ne turkai. Atitinkamai, santykis su vietiniais išėjus iš viešbučio irgi dažniausiai sukasi apie „perku-parduodu“. Iš čia ir didelis dėmesys, garsiai siūlomos paslaugos, derybų žaidimai. Atvykusios į Turkiją moterys išties sulaukia daug dėmesio, tas tiesa ir turbūt visada bus tiesa. Nors Turkijoje vis dažniau ant prekių rašomos kainos, kur jų nėra – visur geriau derėtis – per derybas kainą pavyksta sumažinti net iki dešimties kartų. Šiuo atveju verta žinoti keletą frazių turkiškai.

Iš kultūrinių skirtumų galima pastebėti, kad skirtingai nei Lietuvoje, Turkijos kavinėse, parduotuvėse, grožio salonuose dažniausiai dirba vyrai, o ne moterys. Įprasta, kad tėvai vaikus išlaiko iki 25 ar net 30 metų. Labiausiai krenta į akis turkų požiūris į šeimą – tėvai jiems yra didžiausia vertybė, visada klausiama jų patarimų.

Apskritai turkai yra draugiški, gan tolerantiški – tai lėmė pati šalies istorija. Juk Turkija ir ypač jos didieji miestai – tai tautų katilas. Norint taikiai sugyventi, reikia mokėti priimti svetimšalius su jų papročiais, kitokiu gyvenimo būdu. Tai pakankamai ryškiai galima pajusti Stambule, kuris yra kosmopolitiškas ir modernus. O štai patraukę į šalies gilumą, tradicinius kaimelius jau reiktų būti apdairesniems. Ypač vyresni žmonės labiau paiso musulmoniškų tradicijų. Čia moterims rengtis ir elgtis vertėtų kukliau, gerbti vietos tradicijas. Taip pat suprasti ir tai, kad laikas čia teka lėčiau, niekas niekur neskuba – ir tai nėra nei asmeninis įžeidimas Jums, nei prastas aptarnavimas.

– Pabaigai norėčiau paklausti daugiau utopinio klausimo – kokiu būdu suspėti viską pamatyti per savaitės trukmės atostogas?

– Neįmanoma, todėl į Turkiją vėl ir vėl sugrįžtama. Nereikia verstis per galvą, norint pamatyti viską – pakaks išsirinkti kelias vietas, atostogos bus ir turiningesnės, ir įspūdingesnės.