Besidomintieji menu knygynuose jau gali įsigyti solidų dailės albumą "Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus lobynas. Tapyba".

Aukštos poligrafinės kokybės albume publikuojami 300 tapybos kūrinių, ryškiausiai reprezentuojančių Europos ir Lietuvos muziejaus rinkinius nuo XVII a. iki šiuolaikinės dailės.

Muziejininkai pastebi, kad iki šiol panašios vertingiausių eksponatų apžvalgos buvo sulaukę tik M.K.Čiurlionio dailės muziejuje sukaupti Vakarų Europos tapybos rinkiniai.

"Tai kavos stalo knyga, skirta aristokratiškam pokalbiui apie kolekcionavimą, paveikslus. Albumas – ne tuščiažiedis grožis, o prasmingas leidinys, sudarytas su klausa meno kūriniui", – naująjį leidinį gyrė menotyrininkė Rasa Andriušytė-Žukienė.

Knygos sudarytojas M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis prisipažino, kad vienas sudėtingiausių darbų buvo atrinkti publikuotinus kūrinius. Iš kai kurių albuman nepatekusių šiuolaikinių lietuvių dailininkų jis sulaukęs priekaištų. "Visi į vieną knygą nesutilps. Mūsų fonduose – 10 tūkst. kūrinių. Iš jų leidiniui reikėjo atrinkti 300. Kai kuriems autoriams teks palaukti. Savo fonduose ne visų dailininkų turime labai ryškių darbų, ne visi dera prie albume jau esančios kompanijos", – tvirtino O.Daugelis. Anot jo, ir knygos tikslas nebuvęs pateikti visus.

Beveik trečdalis albume publikuojamų užsienio dailės kūrinių yra iš muziejui dovanotos Mykolo Žilinsko dailės kolekcijos. Pateikiami ir kitas penkias vertingiausias muziejaus kolekcijas, patekusias į jį iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, reprezentuojatys darbai. Tai biržiškio grafo Alfredo Tiškevičiaus, kunigaikščių Oginskių kolekcija iš Plungės dvaro, grafienės Jadvygos Chutenčapskienės – iš Beržėnų, barono Leo von der Roppo kolekcija iš Pakruojo dvaro ir nacionalizuota Pšezdeckių bei Tyzenhauzų Rokiškio dvaro kolekcija.

Kukliomis eilutėmis, kuriose įrašyti kūrinių autoriai ir pavadinimai, knygoje atsispindi titaniškas muziejininkų darbas, atliktas identifikuojant iki šiol buvusius "nežinomus" autorius arba nustatant kitą, nei anksčiau manyta, autorystę. Tokių kūrinių – ne vienas ir ne du.

Flamandų dailininko Cornelio Ketelio 1584 m. "Sauliaus mirtis" į muziejų atkeliavo kaip XVII a. Piterio Pauliaus Rubenso "Kario mirtis". "Man Nyderlanduose pavyko užtikti tikrosios autorystės pėdsakų. Darbas tapo šimtu metų senesnis, reto dailininko, kurio kūrinių minėto laikotarpio mažai išlikę", – džiaugėsi O.Daugelis.

Konsultuojantis su užsienio specialistais, anksčiau nežinomo XIX a. dailininko darbu vadintas didžiulis peizažas su kriokliu ir keliautojais tapo 200 metų senesniu flamando Philipso Augustyno Immenraeto darbu, paveiksle pavyko perskaityti ir autoriaus parašą. Paveikslas "Lotas su dukterimis", į Lietuvą atkeliavęs kaip Giovanni da San Giovanni kūrinys, dabar priskiriamas XVII a. italų meistrui Bartolomeo Guidobono.

"Šiuos ir kitus pakitimus, patikslinimus sąlygojo ne tik naujos žinios apie praeities meistrus, bet ir nauji kontaktai – Lietuvai atsivėrė galimybės naudotis turtingais Europos mokslo institucijų fondais bei konsultuotis su geriausiais atskirų šalių ar laikotarpių meno istorijos specialistais. Tačiau nemažai darbo lieka ir jaunajai muziejininkų kartai", – tikino knygos sudarytojas.

Albumas chronologiškai baigiamas 1992–1993 m. muziejaus įsigytais šiuolaikinių lietuvių dailininkų darbais. R.Andriušytė-Žukienė pastebėjo, kad muziejus įžvalgiai nusipirko tuomet dar tik pradedančiųjų menininkų darbus – Anapilin išėjusio Rimvydo Jankausko-Kampo (1957–1993), Arūno Vaitkūno (1956–2005), taip pat Audronės Petrašiūnaitės, Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės kūrybos.

Apie 200 litų knygynuose kainuojančiame leidinyje įžanginis žodis ir prierašai prie kūrinių pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis. Albumą išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.