Dviračių sporto karalienė Edita Pučinskaitė, susižėrusi visus prestižiškiausius apdovanojimus, užvertė vieną savo gyvenimo puslapį ir atvertė kitą. Naują ir dar nežinomą.

Labai laukia savo vaikučio

Italijoje gyvenančių 36 metų E.Pučinskaitės ir 48 metų jos vyro Roberto Rossi kūdikis turėtų gimti gruodžio pabaigoje.

“Bus intensyvūs mano Naujieji metai”, – džiaugėsi Edita, besilaukianti pirmagimio.

Kitais metais jos gyvenimas kardinaliai pasikeis, bet ji to nori.

Šiuo metu Edita gyvena labai gražų gyvenimo periodą ir jaučiasi esanti labai laiminga. Ji tvirtina apskritai esanti laiminga. Tai, ko siekė, gyvenimas taip ir klostėsi. Su mažais nukrypimais, sunkumais, bet sunkumai tik užgrūdino.

"Manau, kad realizavau save sporte, padariau tai, ką norėjau. Ir būtent dėl to dabar labai gražiai gyvenu nėštumo laiką – be panikos, be streso, kad ko nors nepadariau. Be baimės dėl ateities, kuri dažnai būdinga besilaukiančiosioms. Žinau, kad ir šiame gyvenimo etape bus sunkumų, kad viskas pasikeis, bet į tai žiūriu ramiai ir labai laukiu savo vaikučio”, – užsisvajojo jauna moteris.

Ji jau žino, kad gims berniukas. Nusprendė, kad sūnui vardą išrinks lietuvišką.

“Pavardė bus itališka – vyro. O vardą dar renkame. Man vyras leido nuspręsti, koks bus vardas. Bet bus tikrai lietuviškas”, – tvirtai nukirto Edita.

Nėščios moterys Italijoje medikų atidžiai stebimos, nes ten gimstamumas – vienas žemiausių pasaulyje. Tie vaikučiai, anot lietuvaitės, visi suskaičiuoti. Medicininiai tyrimai būsimoms motinoms atliekami nemokamai.

Dairosi lovelės ir vežimėlio

Už italo R.Rossi E.Pučinskaitė ištekėjo 2001 m. Toskanos regione, Monsumano Termė miestelyje, šeima turi nuosavą namą. Netoli įsikūrę Roberto tėvai ir kiti giminaičiai.

Dabar laisvo laiko Edita turi į valias. Ji pasidžiaugė, kad namuose pagaliau padarė remontą: “Pertvarkėme namus. Viską padarėme, ko negalėjome padaryti per tiek metų, nes nebuvo laiko net atsikvėpti. Sekė lenktynės po lenktynių, todėl remontus nukeldavome ateičiai.”

Kambarį naujagimiui tėvai įrengia dabar. Drabužėlių dar neperka, tačiau lovelės ir vežimėlio jau dairosi.

“Labai gera kalbėti, mąstyti, skaityti, galvoti apie vaikus. Bet vis tiek kiekvieną moterį, kol to vaikučio dar nelaiko rankose, nutvilko baimė: “O kaip viskas bus?” – kalbėjo būsimoji motina.

Savo keliu ėjo ryžtingai

Į dviračių sporto pasaulį E.Pučinskaitė įžengė nuo 12 metų ir jame išbuvo apie 22 metus. Pasišventusi sportui, ji ilgam atidėjo motinystę. Užtat susižėrė visus prestižiškiausius apdovanojimus: laimėjo pasaulio čempionatą, “Tour de France”, “Giro d’ Italia” rungtynes.

Vardijant šiuos nuopelnus, Edita patikslino: “Išskyrus olimpinį medalį. Bandžiau jo siekti iki pat karjeros pabaigos, bet olimpinėse žaidynėse man nepavyko.”

Ar ji graužiasi dėl to, sielvartauja?

“Ne, nesigraužiu, – tvirtai sakė sportininkė. – Aišku, olimpinių žaidynių medalis gal būtų gyvenimą šiek tiek pakeitęs. Būtų neteisinga, nemažai pasiekus, baigti karjerą ir graužtis. Ji pasibaigė be ypatingų traumų ir sveikatos problemų, – ilgai sportavusiems dviratininkams taip būna retokai. Aš užverčiau tą puslapį 2010 m. pabaigoje Australijoje vykusiu pasaulio čempionatu. Tada su vyru pamąstėme, kad vienus metus galima dėl savęs pagyventi, o paskui – pagalvoti apie šeimos pagausėjimą.”

Ir tas laikas atėjo – Edita su Roberto nekantriai laukia mažylio.

“Niekada neslėpiau, kad kada nors tapsiu motina. Šiais laikais pačios sportininkės su savo vyrais nusprendžia, ką daryti. Yra tokių, kurios nutraukia karjerą, pagimdo ir grįžta į sportą. Tokių mačiau labai daug ir tai mane paskatino atidėti motinystę”, – neslėpė Edita.

Anot jos, nėra paprasta suderinti sportą su motinyste. Ne vienas vaikas sunkiai atpažįsta iš ilgai trukusių treniruočių stovyklų ar daugiadienių lenktynių grįžusią mamą!

Ne kartą Editai teko matyti per varžybas verkiančias sportininkes. Jos verkia todėl, kad paliko sergantį vaiką. Tokiais atvejais labai sunku nusiteikti varžyboms, joms atiduoti visą save. Yra ir kitokių pavyzdžių – žinomų sportininkių, tapusių motinomis ir pasiekusių puikių rezultatų.

“Turbūt ne mano buvo tas kelias”, – taip mano Edita.

Nuo gerbėjų nepaspruksi

Sportinių aukštumų E.Pučinskaitei padėjo siekti vyras Roberto – tuos metus juodu gyveno kaip vienas žmogus. Dviračių sportas visą gyvenimą buvo jo hobis. R.Rossi dirbo ir fizioterapeutu, ir masažuotoju, ir komandų direktoriumi. Bet tai buvo antrasis jo darbas, kurį galėdavo atlikti laisvalaikiu.

Pagrindinis R.Rossi darbas – sveikatos apsaugos sistemoje, jis atsakingas už užsienio piliečių sveikatos problemas Toskanos regione ir savo regiono piliečių – užsienyje.

Tik baigusi sportinę karjerą, pernai, Edita su Roberto leidosi kruiziniu laivu į Ispanijos salas.

“Tuo pačiu “Costa Concordia”, kuris vėliau nuskendo. Tik kapitonas buvo ne tas”, – šmaikštavo Edita.

Grįžus iš kelionės jai pasipylė dviračių sporto veikėjų ir gerbėjų skambučiai, elektroniniai laiškai, sveikinimai. Ir praėjusieji, ir šie metai Editai buvo įdomūs – dviračiųsporto karalienė buvo labai populiari, ją kviesdavo į įvairiausius renginius.

“Buvau prisidėjusi prie jaunosios kartos dviratininkių ugdymo. Šiek tiek bendradarbiavau su “Giro d’ Italia” ir kitų Italijos lenktynių organizatoriais – padėjau organizuoti kai kuriuos lenktynių etapus Toskanoje. Italijoje rengiami su moterų dviračių sportu ir apskritai su dviračių sportu susiję renginai. Organizatoriai mane kviesdavo juose pabūti “madrina” (krikštamote – liet. k.) – apdovanoti nugalėtojus”, – juokėsi Edita.

Rašo apie dviračių sportą

Italijoje E.Pučinskaitė gyvena nuo 1996 m. Tada ji pasirašė pirmąjį savo kontraktą. Lietuvė labai greitai priprato prie tos šalies. Lankė italų kalbos paskaitas, labai daug mokėsi savarankiškai, skaitė. Ypač aktyviai bendravo su žmonėmis. Anot Editos, tai – pats geriausias būdas išmokti kalbą.

“Su komandos draugėmis reikėjo bendrauti itališkai. Nesuprantant kalbos būtų buvę sunku. Dviračių sporte – savi kodeksai, savos taisyklės. Per lenktynes reikėjo turėti raciją ir žaibo greitumu suprasti, apie ką eina kalba, – aiškino E.Pučinskaitė. – Man italų kalba – nuostabi. Savo žinias vis tobulinau ir tobulinau, pradėjau rašyti.”

E.Pučinskaitė bendradarbiauja su itališku žurnalu “Cyclism”, kai kuriais internetiniais portalais, rašančiais apie dviračių sportą. Ten ji dėsto savo nuomonę, pastabas apie konkrečias rungtynes, atsakinėja į klausimus. Pernai Toskanos regioninėje televizijoje vedė laidą apie dviračių sportą. Tai – jos hobis, už šį darbą negauna jokio užmokesčio.

“Man patinka baigus sportinę karjerą savo patirtį perduoti jaunesniems, išreikšti savo nuomonę, – neslėpė Edita. – Kur tik pernai kviesdavo dalyvauti, visur eidavau.”

Pastaruoju metu dėl ekonominės krizės tas bendradarbiavimas šiek tiek sumažėjo – kai kurie Italijos portalai, žurnalai užsidarė.

Vakarienė – bendravimo metas

Lietuvė patyrė, kad ne tik Toskanoje, bet ir visoje Italijoje labai jaučiasi krizė: žmonės labiau pradėjo taupyti, pasidarė liūdnesni, labai mažai keliauja, baigęs universitetus jaunimas neranda darbo.

Atostogauti rugpjūčio mėnesį – sena italų tradicija Tada užsidarydavo mažos krautuvėlės, visi miestai apmirdavo, niekas nedirbdavo. Juose šurmuliuodavo tik turistai. Šiemet daugelis italų dirbo, mažai kas važiavo atostogauti.

“Italijoje buvo ekonominis pakilimas, kai ten atvažiavau. Dabar to nebėra, sunkoka visiems", – iš arti mato Edita.

Ji ir Roberto šiemet gyvena daug lėčiau, turi laiko bendrauti su draugais. Prie namo esančiame kiemelyje mėgsta rengti vakarienę ir kviestis draugų. Tada ant grotelių kepa florentietišką bifšteksą. Tai – populiariausias Toskanoje jautienos kepsnys su kaulu. Prie mėsos patiekia tradicio “Chianti” vyno, kuriuo toskaniečiai labai didžiuojasi.

“Ir tokių vakarėlių dėl krizės Italijoje sumažėjo. Bet mes sau tai leidžiame, kadangi daugelį metų gyvenome susivaržę – kad neprarasčiau sportinės formos, koncentracijos, – paaiškino Edita. – Būdavo, baigiasi vienos lenktynės – galvoji apie kitas. Gyvenimas buvo nesibaigiantis maratonas.”