Klaipėdos etnokultūros centro renginių ciklą "Savitas Klaipėdos kraštas" papildys doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Kuršių nerija kultūrinio kraštovaizdžio kontekste XIX–XX amžių sandūroje".

Kuršių nerija UNESCO sprendimu 2000-iaisiais įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vietovė, įvertinant permainingą žmogaus ir gamtos stichijos siauroje žemės juostoje kovą. Toje tūkstantmečius trukusioje sugyvenimo ir įtampos istorijoje vienas ryškiausių etapų buvo du paskutinieji šimtmečiai. Par tą laiką žmonės Kuršių nerijoje pradėjo ne tik atkaklią, bet ir efektyvią kovą su pustomo smėlio stichija, nuo XVIII a. pavertusia neriją smėlio dykuma, ir sugebėjo ją laimėti jau XIX a. pabaigoje mišku apželdindami didelius plotus ties Pilkopa, Nida, o vėliau ir likusioje nerijos dalyje.

Negana to, XIX a. Kuršių nerijoje atsirado ir industrinio kraštovaizdžio štrichas – 1860 m. pradėjo savo veiklą "Stantien & Becker" gintaro gavybos firma, plačiai pasaulyje išgarsinusi Kuršių neriją ir Juodkrantę.

Visa tai davė smarkų postūmį atsirasti Juodkrantei – kaip pirmajam kurortui Kuršių nerijoje ir vienam iš pirmųjų pietrytinėje Baltijos pakrantėje. Kurortų augimas jau XX a. pradžioje suteikė Kuršių nerijai ir šiek tiek urbanizuoto kraštovaizdžio elementų. Taigi Kuršių nerijos "kultūrinio kraštovaizdžio rūbo" kaita per kelis šimtmečius verta dėmesio.

Paskaita apie tai – rytoj 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).