Dizainerė Agnė Kuzmickaitė vakar pristatė savo naujausią mados kolekciją, įkvėptą dukros žaidimų su įvairiaspalviu plastilinu ir kūrybiško chaoso. Vakaro kulminacija tapo finalinėje dalyje pristatyta kolekcijos suknelė, kurią dizainerė pasiuvo iš panaudoto 9 kg svorio „Coca-Colos“ lauko reklamos tento. Šia suknele dizainerė priminė, kad prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo galima ir labai netikėtais būdais.

„Kurdama nebijau mesti iššūkių tiek sau, tiek mados gerbėjams. Mėgstu prisijaukinti medžiagas su kuriomis anksčiau nesu dirbusi bei savo darbais įkvėpti žmones ne tik spręsti gražu–negražu, bet ir paskatinti spėlioti, iš ko rūbas pagamintas bei kodėl pasirinktas netradicinis sprendimas. Taip kilo idėja pasiūti neįprastą suknelę iš jau panaudotų daiktų, prikeliant juos naujam gyvenimui“, – pristatydama savo kūrinį pasakoja A. Kuzmickaitė.

Jos teigimu, mados industrijoje senų daiktų prikėlimo tolesniam gyvavimui koncepcija (angl. upcycling) išpopuliarėjo jau prieš kelerius metus, tačiau Lietuvoje ji dar nėra plačiai naudojama ant podiumo.

Originalią suknelę dizainerė kūrė iš lauko reklamos medžiagos, su kuria „Coca-Cola“ pristatė šiemet pradėtą naują kampaniją „Taste the Feeling“ (liet. Paragauk jausmo). Bendrovė nusprendė prisidėti prie šio originalaus mados projekto dėl jo siunčiamos ekologinės žinios. 

„Mūsų tikslas – per artimiausius penkerius metus pasiekti, kad 75 proc. visų „Coca-Colos“ produktų pakuočių išsivysčiusiose šalyse būtų perdirbamos. Dabar šis rodiklis jau siekia 61 proc. Projekto su dizainere A. Kuzmickaite idėja mums patiko pirmiausia todėl, kad jis primena, jog kiekvienas galime rasti būdų, kaip prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – sako Ieva Matulaitienė, „Coca-Colos“ vadovė Baltijos šalims.

Dizainerė A. Kuzmickaitė planuoja ir toliau bendradarbiauti su prekės ženklu „Coca-Cola“. Iš nepanaudotos lauko reklamos dizainerė kurs išskirtines kuprines.

„Lietuvoje gaminome labai dideles lauko reklamas – jų bendras plotas siekė net 917 m2. Bendradarbiavimas su dizainere leidžia likusias medžiagas panaudoti ne tik ekologiškai, bet ir kūrybiškai, suteikiant joms naują vertę“, – pasakoja I. Matulaitienė.