– Retas žmogus išdrįsta viešai išpažinti savo priklausomybes, o jūs drąsiai sakote: "Esu priklausoma nuo saldumynų…"

– Nes tai tiesa. Esu priklausoma nuo saldumynų plačiąja šių žodžių prasme – tiek nuo saldžių desertų, tiek nuo saldumo, kurį teikia gyvenimas. Tai šeima, vyras ir mūsų santykiai, namai ir net mintis, kad vakare aš į juos sugrįšiu. Kasdienybei ypatingo išskirtinumo suteikia materialūs dalykai: graži aplinka, drabužiai, aksesuarai, kelionės. Gyvenimą pagardina bendravimas, naujos pažintys, saviraiška, kūryba, vidinis tobulėjimas... Saldu nuo minties, kad mano kuriami desertai kažkam pakelia nuotaiką ir nuskaidrina dieną. Nuo visų šių dalykų gyvenimas tampa tik dar labiau saldesnis.

– Studijavote komunikacijas ir informaciją, esate ryšių su visuomene magistrė, dirbote rinkodaros srityje, su vyru šokėju, televizijos laidų ir renginių vedėju, dainininku Tadu Rimgaila įkūrėte renginių organizavimo įmonę. Kas pastūmėjo į saldų verslą?

– Viskas įvyko be jokios išankstinės strategijos ar plano – natūraliai. Renginių organizavimas – įkvepiantis, įdomus darbas, tačiau jame labai daug įtampos, todėl, norėdama atsipalaiduoti, pailsėti, pradėjau kepti keksiukus, pyragėlius. Saldumynai mane traukė nuo mažens. Vaikystėje pusryčiams visada buvo kažkas saldaus – košė, blyneliai, pyragėlis. Močiutė mane dažnai vesdavosi į Didžiojoje gatvėje buvusią kavinaitę: šviežios bandelės, verdama kava su sutirštintu pienu, kakava, karštas pienas. Labai patiko. Ir šiandien mielai ten eičiau, tik, deja, kavinės nebėra. Vėliau su sese pačios sugalvojome tradiciją rytais gerti kavą su kokiu gardžiu desertu.

Iš pradžių saldumynus kepdavau sau, artimiesiems, paskui – draugams. Labai stengiausi, kad jie būtų ne tik skanūs, bet ir gražūs. Kaipgi tokių nenufotografuoti?.. Tadas paskatino saldumynų nuotraukas kelti į feisbuką. Nustebau pamačiusi, kaip akimirksniu išaugo mano paskyros bendruomenė – žmonėms įdomu. Postūmiu keisti požiūrį į tai, ką darau, tapo dalyvavimas televizijos projekte "Skonis". Sulaukiau didelio palaikymo ir supratau, kad saldumynai – ne šiaip sau žaidimas ar pomėgis. Nemėgstu dirbti puse kojos – jei ką darau, tai viską iš pagrindų. Pirma atsirado kepyklėlė, vėliau – desertinė, o pernai parašiau knygą "Saldžios dienos su Liu. Įkvėpimai, darantys mus laimingus", į kurią sudėjau ne tik savo geriausių saldumynų, bet ir gardžių kasdienių patiekalų receptus, vedu kulinarinį tinklaraštį.

– Susidomėję sveika gyvensena, produktų derinimu, žaliavalgyste žmonės kruopščiai renkasi maisto produktus, ypač vengia tų kuriuose yra daug cukraus, riebalų. Juk cukrus – baltoji mirtis, riebalai – cholesterolis...

– Esu tradicinės mitybos šalininkė, tad manau, kad labiausia žmogui kenkia valgymas be saiko. Makaronai, cepelinai, mėsa – nesvarbu, kas, jei valgysite be saiko, kenks sveikatai. Palyginti su persivalgymo žala organizmui mažas kąsnelis saldaus, su pasimėgavimu suvalgyto deserto yra niekas. Druską, cukrų reikia riboti, tačiau šie produktai nekenkia taip, kaip tvirtinama.  Galiausiai yra daug natūralių cukraus pakaitalų, skonius ir spalvas galima išgauti iš natūralių ingredientų.

– Iš kur semiatės idėjų, įkvėpimo?

– Įkvėpimas ateina tada, kai turiu galimybę atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. Ramiai sėdžiu ant sofos ir atrodo, kad ateina mintis. Tada viską apgalvoju, užsirašau, o kitą dieną bandau padaryti. Labai džiaugiuosi, kai vaizduotėje gimę skonių deriniai atgimsta realybėje. Originalių minčių, kaip lauktuvių, parsivežu iš kelionių užsienyje. Kad ir kur būčiau, visada patikrinu konditerijos parduotuvių vitrinas, užsuku į restoraną, kavinę, paragauju vietinių saldumynų, daug fotografuoju, filmuoju.

– Ar kuriate desertus pagal mamos, močiutės receptus?

– Tradicijų gaminti tortus, kepti pyragus mūsų šeimoje nėra. Vienintelis saldumynas, kurį tradiciškai Kalėdoms kepa močiutė – pelėsinis pyragas; jo receptas atkeliavo iš Lenkijoje gyvenančios giminaitės. Pyragas kepamas iš dviejų rūšių tešlos – vanilinės ir šokoladinės, su sluoksniu obuolių tyrės ir sluoksniu su cukrumi išplaktų baltymų. Kepimo metu baltymai subliūkšta – lieka pelėsį primenantis tinklelis.

– Kaip manote, kas geriausi pasaulio konditeriai?

– Man desertų guru – prancūzai ir italai. Šiais metais buvau Paryžiuje ir atkreipiau dėmesį, koks įvairus konditerinių gaminių asortimentas: kruasanai, migdoliniai orinukai – macarons‘ai, krembriulė – geltonos spalvos pudingas su gražiai apskrudusia plutele ir vanilės bei karamelės aromatu, o nacionalinio pasididžiavimo – plikytos tešlos pyragaičių, vadinamų eklerais, rūšis sunku ir suskaičiuoti. Italai – neprilygstami gaminant ledus ir desertus. Internete seku kelis originaliai kuriančius konditerius iš skirtingų pasaulio šalių.

Jei skaičiuosite gramus, kalorijas, graušite save – tai ir eis į kūną. Valgydama saldumynus aš mėgaujuosi ir nekaltinu savęs.

– Kokios jūsų šeimos mitybos tradicijos?

– Turiu nuvilti: nei mano tėvų, nei mūsų su Tadu šeimoje maisto kulto nėra. Mano ir Tado dienotvarkės nesutampa, labai chaotiškos, todėl įsitvirtinti šeimos tradicijoms sunku. Be to, skiriasi ir mūsų skoniai. Nejaučiu poreikio dažnai valgyti mėsą, o jis – tikras vyras: gyvenimo neįsivaizduoja be mėsiškų patiekalų ir bulvių. Jam labiausia patinka tai, ką gamina mano mama, – paprastas, neįmantrus maistas, be gurmaniškų pagardų, ypač nemėgsta įvairių prieskoninių žolelių mišinių. O man patinka eksperimentuoti, išbandyti naujus receptus, atrasti naujus skonius, ypač daug įkvėpimo jaučiu ruošdama salotas.

Jei abu turime laisvą vakarą, mėgstame išeiti į miestą ir pavalgyti kokioje kavinėje ar restorane; renkamės tokius, kuriuose dar nebuvome, arba žinome, kad ten maistas skanus. Jei tenka gaminti namuose, ieškau kompromiso, bet dažniausiai darau tai, kas skanu Tadui: karbonadas, kepsniukai, maltinukai, naminiai mėsainiai, įvairūs troškiniai, abu labai mėgstame žuvį. Mano virtuvėje keptuvės nėra – tik puodai ir orkaitė.

– Ar Tadas smaližius?

– Nėra didelis smaližius, tačiau mano pagamintus desertus valgo ir visada įvertina. Tadas – geriausias ir objektyviausias mano gaminių degustatorius ir kritikas, į jo pastabas visada atsižvelgiu. Pradėjusi gaminti alternatyvius saldumynus nekantriai laukiu jo nuomonės, o Tadas vis delsė – į desertus su cukraus pakaitalais žiūrėjo labai įtariai. Bet, kai paragavo, nustebo: "Kaip skanu!"

– Kokie jūsų pačios valgymo įpročiai?

– Labai mėgstu juodą duoną, žuvį, jūrų gėrybes, o šaldytuve visada turiu kelių rūšių sūrio. Patinka įvairūs: saldaus pieno, kieti, su pelėsiu, ožkų, avių pieno sūriai. Juos dedu ant sumuštinių, naudoju įvairiausiems patiekalams – salotoms, kepsniams, blyneliams, bri ar ožkos pieno sūrio gabaliukus įmaišau į košę.

Apskritai man labai svarbi skonių dermė. Ji dažniausiai jaučiasi valgant salotas restorane: kartais atrodo, kad visi lėkštėje esantys ingredientai – salotų lapai, pomidorai, alyvuogės ir t.t. egzistuoja patys sau, nesijungia, nedera tarpusavyje. Priežastis – netinkamas padažas. Jis turi sujungti visus produktus į visumą ir salotoms suteikti konkretų skonį.

Esu tirštų, trintų sriubų gerbėja. Pati namuose jų neverdu, bet valgydama mieste visada užsisakau trintos moliūgų, pomidorų su jūrų gėrybėmis ar itališkos minestronės su daržovių gabaliukais sriubos. Tokia tiršta sriuba man atstoja ir pirmą, ir antrą pietų patiekalus.

Dėl įtempto darbo grafiko pietus valgau ne visada, todėl pusryčiai man – šventas dalykas. Keliuosi anksti, 5–6 val. ryto, išsiverdu puodelį kavos, neskubu – skiriu valandą įsivažiuoti: valgau pusryčius, tikrinu paštą, sudėlioju dienos darbus. Tai geriausias dienos metas, lemiantis motyvaciją ir gerą nuotaiką. Pusryčiai visada sotūs: granola su jogurtu, avižinė košė arba vadinamieji karališki sumuštiniai. Juos tenka valgyti su peiliu ir šakute, nes duonos nesimato – pridedu visko: salotų lapų, burokėlių, lašišos, sūrio, humuso ir pan. Pabaigoje – desertas. Būtinai!

– Saldumynus valgote mažiausia 2–3 kartus per dieną, kurdama naujus desertus nuolat turite ragauti. Kokia dailios figūros paslaptis?

– Kitaip gyventi nemoku ir džiaugiuosi, kad organizmas mane supranta. Manau, viskas užprogramuota galvoje: jei skaičiuosite gramus, kalorijas, graušite save – tai ir eis į kūną. Valgydama saldumynus aš mėgaujuosi ir nekaltinu savęs. Tiesa, po 16–17 val. nei saldumynų, nei kitų patiekalų stengiuosi nevalgyti.

Sviestiniai sausainiai mėnuliukai

200 g kambario temperatūros sviesto,

2 kiaušinių tryniai,

100 g maltų migdolų (tiks ir kiti riešutai),

280 g miltų,

90 g cukraus,

1 šaukštelis vanilinio cukraus.

Į maišytuvo puodą sudėkite visus produktus ir maišykite iki vientisos masės. Ją įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą bent valandai. Išėmę tešlą iškočiokite, išspauskite mėnulio formos sausainius. Juos sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kepkite iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje apie 15 min. Ataušusius pabarstykite milteliniu cukrumi.

Varškėtis

360 g liesos varškės,

2 šaukštai rudojo cukraus,

2–3 šaukštai kefyro, jogurto arba pasukų,

5 šaukštai kukurūzų miltų (galite naudoti ir kitokius),

2 bananai,

2 kiaušiniai.

Vieną pakelį varškės, vieną bananą ir likusius produktus sudėkite į smulkintuvą ir išsukite iki vientisos masės. Įmaišykite likusią varškę – taip varškėtyje jausis natūralios varškės grūdeliai. Masę supilkite į kepimo formą, papuoškite antro banano griežinėliais ir kepkite 30 min. iki 160 C° įkaitintoje orkaitėje. Iškepusį desertą papuoškite uogomis ir milteliniu cukrumi.

Pyragas su raugintais kopūstais, grybais ir spanguolėmis

Trapus pagrindas

250 g miltų (gali būti rupūs),

150 g sviesto,

1 kiaušinis,

šaukštelis cinamono,

0,5 šaukštelio druskos.

Visus produktus sudėkite į dubenį ir sukapokite peiliu, kad sviesto gabaliukai susimaišytų su sviestu. Paskui viską sutrupinkite pirštais. Stenkitės tai padaryti kiek įmanoma greičiau, kad nuo rankų šilumos sviestas neištirptų. Iš tešlos suformuokite rutuliuką ir bent 30 min. palaikykite šaltai. Paskui išimkite, atskirkite trečdalį tešlos, likusią iškočiokite ir išklokite kepimo formą. Kepkite apie 20 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Pirmas įdaras

500 g raugintų kopūstų,

3 šaukštai aliejaus,

3 šaukštai sviesto,

½ svogūno,

0,5 stiklinės baltojo sauso vyno,

0,5 stiklinės džiovintų spanguolių,

prieskonių – pagal skonį.

Antras įdaras

200 g šaldytų grybų,

2 šaukštai aliejaus,

1/2 svogūno,

2 skiltelės česnako,

šaukštas miltų,

prieskonių,

šviežių petražolių.

Kopūstus nuplaukite šaltu vandeniu. Įkaitinkite keptuvėje aliejų, sviestą ir juose pakepinkite sukapotą svogūną. Tada sudėkite kopūstus, supilkite vyną, suberkite spanguoles ir nuolat pamaišydami troškinkite apie 30 min. Grybus atšildykite. Įkaitintame aliejuje apkepkite susmulkintus svogūnus ir česnaką, tada sudėkite grybus, pabarstykite miltais ir pasirinktais prieskoniais. Kepkite apie 5 min. Pabaigoje sudėkite kapotas petražoles.

Abu įdarus sumaišykite ir tolygiu sluoksniu sudėkite ant iškepusio pyrago pagrindo. Paliktą tešlą iškočiokite, supjaustykite juostelėmis, kurias langeliais sudėliokite ant pyrago viršaus. Juosteles apkepkite išplaktu kiaušiniu. Pyragą pašaukite į orkaitę ir kepkite dar apie 25 min.

Blyneliai su rikota

250 g rikotos,

2 kiaušiniai (trynius reikia atskirti nuo baltymų),

0,5 stiklinės kefyro,

100 g miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

žiupsnelis druskos,

1 nepilnas šaukštas aliejaus,

1 šaukštas cukraus,

kokosų aliejaus kepti.

Išplakite sūrį, trynius, kefyrą, šaukštą aliejaus ir žiupsnį druskos, paskui įmaišykite miltus su kepimo milteliais. Atskirame dubenyje iki standžių putų išplakite baltymus su žiupsneliu druskos ir šaukštu cukraus (jo galima nedėti, bet su druska ir cukrumi baltymų masė bus tvirtesnė ir maišant į tešlą nesubliūkš). Baltymus įmaišykite į tešlą ir įkaitintame aliejuje iškepkite nedidelius blynelius. Skanu valgyti su šviežiu, nedideliais gabaliukais supjaustytu apelsinu, sumaišytu su lašeliu medaus arba klevų ar agavų sirupo, jogurtu.