Vieną po kito pamatėme kelis filmus, šiemet nominuotus "Oskarams". Dabar galime pažiūrėti ir tuos, kuriems įteiktos kelios paauksuotos statulėlės. Viena jų atiteko biografinei dramai "Vaizduotės žaidimas".

Nulaužė "Enigmos" kodą

Antrojo pasaulinio karo paslapčių beveik neliko, visos karinės operacijos aprašytos liudininkų ir istorikų, bet tai dar nereiškia, kad negalima pasakyti kažką naujo. Didžiausia XX a. tragedija dar ilgai įkvėps literatus ir filmų kūrėjus naujai įprasminti tai, nuo ko jau seniai nuplėšta paslapties skraistė.

Dar visai neseniai du žodžiai "Visiškai slaptai" nuo pašalinių akių slėpė nemažai labai svarbių pergalės prieš fašizmą detalių. Itin įdomi yra "Enigmos" istorija. Šiuo lotynišku žodžiu buvo pavadintas šifravimo aparatas, kuriuo naciai perduodavo užkoduotą informaciją, priešams tapusią nesuprantamu galvosūkiu. "Enigmos" kodams iššifruoti britų vyriausybė skyrė ypatingas pajėgas. Už 72 km nuo Londono esančiame mieste Milton Keinse buvo įsteigtas slaptas objektas "Station X", labiau žinomas kaip Blečlio parkas (angl. Bletchley Park), kuriame mokslininkų komanda ėmėsi neįmanomos misijos. Bene svarbiausias šios komandos narys buvo kriptologas Alanas Turingas, laikomas šiuolaikinės informatikos pradininku.

Apie slaptus darbus Blečlio parke sukurta nemažai vaidybinių ir dokumentinių filmų. Beveik visų jų siužetai baigiasi mokslininkų triumfu ir pergalės prieš fašizmą apoteoze. Bet tolesnis Alano Turingo gyvenimas buvo dar dramatiškesnis. Laimėjęs intelektualų mūšį ir paskelbtas karo didvyriu jis vėliau tapo savo žmogiško orumo apginti nesugebėjusia homofobinės visuomenės auka.

Apie tai ir pasakoja filmas "Vaizduotės žaidimas", sukurtas pagal oficialią mokslininko biografiją, parašytą britų matematiko Andrew Hodgeso.

Įveikė "Kristoferis"

Kai sąjungininkų rankose atsidūrė vienas "Enigmos" aparatas, paaiškėjo, kad naciai taip sukonstravo šios mašinos mechanizmą, jog kasdien keičiant raktus gaunamas protu nesuvokiamas kombinacijų skaičius – 159 kvadrilijonai (paprasčiau kalbant, kodams iššifruoti prireiktų 20 mln. metų). Blečlio parke sutelkta mokslininkų komanda kasdien teturi vos 18 valandų, kurioms prabėgus visi dienos darbai netenka prasmės, nes kodas pasikeičia. Net ir kolektyvinis žmonių protas prieš tokį galvosūkį yra bejėgis. Todėl iš paties Winstono Churchillio gavęs palaiminimą tapti grupės vadovu Turingas supranta, kad tokį dirbtinį intelektą gali įveikti tik kita mašina.

Vadinasi, reikia ją sukonstruoti. Taip po dvejų metų darbo gimė pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina, pavadinta "Kristoferiu", kuri padėjo perskaityti slaptus nacių kodus ir, kaip skelbia finaliniai titrai, Antrasis pasaulinis karas pasibaigė dvejais metais anksčiau, ir buvo išgelbėta 14 mln. gyvybių.

"Oskaras" atiteko kitam

Superslaptai karinei operacijai filmo autoriai skiria didesnę "Vaizduotės žaidimo" dalį, bet į ją vis įsiterpia Turingo charakterio formavimui svarbūs mokyklinių metų epizodai ir priminimas apie paslaptį, nutikusią 1951-aisiais. Tada policija buvo informuota apie matematikos profesoriaus darbo vietoje įvykdytą apiplėšimą, bet mokslininkas taip atkakliai vengė padėti tyrimui, kad pats buvo apkaltintas tėvynės išdavimu. Bet teistas jis buvo visai už kitus dalykus – už nepadorų elgesį (nuo Oscaro Wilde‘o laikų tokį kaltinimą išgirsdavo vyrai, baudžiami kalėjimu už homoseksualius santykius).

Šias Turingo gyvenimo aplinkybes (teismas iš viso lieka už siužeto ribų) filmo autoriai, tarsi kažko gėdytųsi, pateikia greitakalbe, nors kaip tik teisinis pasmerkimas ir po jo sekusi cheminė kastracija (medikai tai vadina priverstine harmonine terapija) galutinai palaužė mokslo genijų, ir jis baigė savo gyvenimą suvalgęs cianidu užnuodytą obuolį.

"Sic transit gloria mundi" ("Taip praeina pasaulio šlovė") – šis lotyniškas posakis galėtų būti tiksliu filmo epigrafu. Neseniai matėme karinę dramą "Nepalūžęs", kurios herojus Lujis Zamperinis daugiau nei pustrečių metų praleido japonų nelaisvėje, ištvėrė neišpasakytus kankinimus, bet liko gyvas ir mirė pernai sulaukęs 97-erių metų.

Alano Turingo gyvenimas buvo daugiau nei perpus trumpesnis. Aktorius Benedictas Cumberbatchas suvaidino jau ne vieną ekscentrišką asmenybę, bet šį kartą jam scenaristai pašykštėjo medžiagos gilesnei jo personažo analizei. Todėl visai nenuostabu, kad "Oskaras" atiteko ne jam, o kolegai Eddie Redmayne‘ui, kuris filme "Visko teorija" pasirodė esąs nepralenkiamas.

"Vaizduotės žaidimas" ("The Imitation Game") ****

Biografinė drama. Didžioji Britanija, JAV, 2014 m. Rež. Mortenas Tyldumas. Vaidina B.Cumberbatchas, Keira Knightley, Matthew Goode‘as, Markas Strongas, Charles Dance‘as

veiksmas 2

humoras 0

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2