– Daugelis jus žino ir pažįsta kaip aktorių, tačiau tai nėra pagrindinė veikla?

– Aš turiu profesinį išsilavinimą, esu verslo vadybininkas, rinkodaros srities specialistas.

– Kaip tuomet atradote aktorystę? Gal tai buvo viena vaikystės svajonių?

– Vaikystėje svajojau būti daktaru, bankininku, mokytoju, lakūnu ir netgi kosmonautu. Iš tiesų daug vaikiškų svajonių buvo. Tačiau, kai susiduri su gyvenimu ir pamatai, kad, pavyzdžiui, iš tikrųjų reikia šviesą išjunginėti ar vandens čiaupą užsukti, nes visa tai kainuoja, gyvenimas priverčia ką nors jame daryti. Man pasisekė, kad aš užsiimu mėgstama veikla. Ir tikiuosi, kad galėsiu kuo ilgiau tai daryti.

– Tik vaidindamas nesugebėtumėte susikurti gero gyvenimo?

Negalvoju, kas bus po metų, juolab po dvidešimt. Žinau, kad planuoti yra gerai, bet man patinka netikėtumai.

– Yra tokių aktorių, kurie gali sau leisti prabangą užsiima tik rimtomis veiklomis. Tačiau kuo tu daugiau turi veiklos, tuo daugiau turi pajamų. Ir galbūt fantazijoje gali lyginti mūsų aktorių pragyvenimo lygį ir kokio nors užsieniečio, pavyzdžiui, kad ir lenko ar ruso. Tačiau tai yra rinkos klausimas. Pas mus jos niekada nebuvo ir nebus. Nes mes esame suvaržyti nedidelio gyventojų skaičiaus.

Bet ne viskas į pinigus remiasi. Dažniausiai žmonės nori save realizuoti, siekti profesinių aukštumų. Yra daug tokių, kurie, galima sakyti, skursta, bet vis tiek stengiasi kurdami vaidmenis. Ir ne su tokia viltimi, kad vieną dieną bus kaip Robertas De Niro ar Alas Pačino, bet su tokia, kad padarys taip gerai, kaip tik jam išeina.

– Ar per aktoriaus karjerą jau suvaidinote vaidmenį, kuris paliko didžiausią įspūdį, kurį net norėtumėte pakartoti?

– Man labai patinka dirbti su režisieriumi Emiliu Vėlyviu. Taip pat mėgavausi vaidmeniu internetiniame seriale pavadinimu „Serialas“, kuriame dar vaidino Marius Čižauskas, Olegas Šurajevas, Gabrielė Malinauskaitė. Vėlgi patiko dirbti ir seriale „Pasmerkti“. Manau, kad šie trys vaidmenys yra labiausiai įstrigę. Žinoma, įdomu būtų pabandyti suvaidinti kaip įmanoma įvairesnius personažus, pavyzdžiui, kokį taksi vairuotoją, bilietų kontrolierių, pardavėją ar sportininką. Manau, kad vieno svajonių vaidmens nėra. Ir jeigu koks aktorius sako: „norėčiau Hamletą suvaidinti“, jis to nori tuo metu, o jau po savaitės galbūt norėsis suvaidinti, pavyzdžiui, Šuriką arba terminatorių.

– Dažniausiai įkūnijate „blogiečius“. Ar ir gyvenime toks esate?

– Čia yra visiškas mano atspindys. Nusprendžiau nemulkinti visuomenės ir meluoti, kad nesu į juos panašus. Esu visiškas tų žmonių atspindys. Ir aš netgi vaidinti nemoku, tiesiog šneku taip, kaip šneku (juokiasi).

– Galbūt kuriate kokius nors naujus vaidmenis?

– Tiesą pasakius, ši vasara nebuvo dosni vaidmenų. Turiu vieną kitą nedidelį, bet konkrečių darbų kol kas nėra. Neseniai buvau vieno serialo atrankoje, tačiau iš karto supratau, kad ten nebus rimto požiūrio į darbą. Tai šiek tiek nustebino bei nuliūdino toks prastas noras dirbti.

– Laisvalaikiu ypač mėgstate važinėti motociklu. Jums tai neatrodo pavojinga?

– Iš tikrųjų važiuoti motociklu yra baisoka. Žmonės dažnai nepastebi gatvėje. Ir mano dar yra toks kvailas charakteris pabrėžti tokiam žmogui, kuris, pavyzdžiui, automobilį užkiša, kad jis neturėtų taip daryti. Bet pats važiavimas yra smagus. Stengiuosi važinėti lėtai. Man atrodo pats įdomumas ir yra, kad kaip koks karosiukas per tą visą eismą pravažiuoji. Man be galo smagu vairuoti motociklą.

– Ką dar be motociklo važinėjimo veikiate laisvalaikiu? Galbūt sportuojate?

– Planuoju pagal specialią programą pradėti sportuoti su Ironvytu. Tiesiog susipažinome per filmavimus ir jis pasiūlė kartu sportuoti. Bandysiu prisiversti, nes nuo gero gyvenimo, kaip sakoma, užaugo pilvas, todėl dabar reikia jį numesti.

– Greičiausiai teks ir mitybą reguliuoti?

– Prisipažinsiu, valgyti man patinka. Ypač mėgstu gaminti maistą. Todėl apskritai esu pats sau priešas – pasidarau ir valgau, valgau. Svarbiausia, jog nesu išrankus, valgau viską.

– Kaip Mindaugas Papinigis įsivaizduoja, ką veiks maždaug po dvidešimties metų?

– Nuoširdžiai net neįsivaizduoju ir nelabai noriu tai daryti. Aš net negalvoju, kas bus po metų, juolab po dvidešimt. Žinau, kad planuoti yra gerai, bet man patinka netikėtumai.