Iš Žemutinio Naugardo į Samarą

Į gimtąjį miestą Žemutinį Naugardą A.Gaičiūnas vyko ne tik linksmintis: ten mirė 91 metų jo močiutė, mamos mama, kuri ir sulaukusi garbaus amžiaus turėjo daug energijos, pati ėjo į parduotuvę, gamino valgyti, o anapilin išėjo miegodama.

Tiesa, į laidotuves A.Gaičiūnas su sūnumi nespėjo, nes penkiolikmečiam Arvydui jaunesniajam neplanuotai ilgiau užtruko padaryti vizą.

Po liūdnų akimirkų ir aplankytų kapinių mago su sūnumi laukė įdomi ir linksma dviejų savaičių kelionė jachta iki Samaros (buvusio Kuibyševo) ir atgal bei dar dvi savaitės gimtajame mieste.

Žemutiniame Naugarde gimęs A.Gaičiūnas ten pragyveno dvi savaites ir po to jo tėvai (tėtis – lietuvis, mama – rusė), cirko artistai, su ką tik gimusiu kūdikiu išvyko į Samarą.

"Tuomet Sovietų Sąjungoje buvo daugiau kaip 70 nuolatinių cirkų, o vasarą – ir daug laikinų, vadinamųjų šapito, arba kilnojamųjų, cirkų, – aiškino žinomas atlikėjas. – Tėvai keliaudavo į Tbilisį, Jerevaną, Vladivostoką ar kitą miestą, o atostogų mėnesiui grįždavo į Žemutinį Naugardą arba Druskininkus, kur turėjo butą. Tad retkarčiais mokiausi ir Žemutiniame Naugarde. Ten gimė ir sesuo Diana."

Nuo Žemutinio Naugardo iki Samaros Volgos upe Arvydai vyresnysis ir jaunesnysis plaukė kartu su mago draugu Ruslanu bei pastarojo draugu, turtingu verslininku Aleksejumi, kuriam ir priklausė jachta "EK Marine".

Oras nlepino

"Šia jachta jie plaukiojo ne tik upėmis, bet ir Barenco jūroje bei atokesniuose pasaulio kampeliuose", – teigė A.Gaičiūnas.

Plaukiant Volga prie jų prisijungė dar dvi jachtos, neretai keliauninkai migruodavo iš jachtos į jachtą.

Pakeliui vyrai du kartus stojo pernakvoti krante – Kazanėje ir Toljatyje, kur vienos chemijos fabriko savininkų dėka įrengtas įspūdingas jachtų klubas, kurio gali pavydėti ne vienas Europos miestas.

"Jachtoje sąlygos geros, bet norėjosi išsimaudyti karštame vandenyje", – šyptelėjo A.Gaičiūnas.

Deja, keliauninkų oras nelepino – tik dvi ar tris dienas glamonėjo saulė, o ilgą laiką buvo apsiniaukę, lijo. Keletą kartų jie pateko į audrą.

"Buvo nejauku, dangus – juodas, nesimatė net krantų, bangos siekė 2 m. Jachtą svaidė kaip reikiant. 3 530 km ilgio Volgos plotis vietomis siekia net 20–30 km! Su sūnumi miegojome kapitono kajutėje. Buvome pasiėmę pernelyg daug daiktų – pirma tokia kelionė. Ir neretai jautėmės kaip skalbyklėje, nes lakstė ir daiktai, ir mes su sūnumi skriedavome vienas ant kito", – pasakojo A.Gaičiūnas.

Buvo ir panikos

Plaukimo sąlygos buvo sunkios, tačiau lietuviai nesusirgo jūros liga, kuri užklupdavo ir tvirtus vyrus.

Praėjusiais metais Arvydo draugai rengė kelionę visureigiais į Mongoliją. Kai kuriems užteko ir supimosi dykumoje.

Ir dabar, po plaukimo pirmyn, iš Samaros į Žemutinį Naugardą, vienas draugas atgal važiavo traukiniu.

Baimė ir panika kilo, kai stipraus bangavimo metu nuo smūgių į dugną vidun išmušė echoloto daviklį, nes, jachtą rengiant sezonui, buvo pamiršta pritvirtinti kaištį.

"Susidarė 20 mm skylė. Daviklis įrengtas specialioje stiklinėje ir visiškai jo išstumti negalima, tačiau, norint pritvirtinti, reikia įstatyti į vietą kaištį ir pasukti 90 laipsnių kampu, – aiškino A.Gaičiūnas. – Nesklandumus sutvarkėme, tačiau adrenalino buvo, nes per tą laiką vanduo jachtoje pakilo iki 10–15 cm."

Magija prieš bardus

Po gegužės pabaigoje atliktos stuburo išvaržos operacijos  išsirengdamas į kelionę Arvydas nutraukė reabilitaciją.

"Šiek tiek baiminausi, Volgoje nesimaudžiau, tačiau nuolatinis judėjimas bangų nešiojamoje jachtoje buvo puiki treniruotė raumenims ir po to pasijutau geriau", – tikino A.Gaičiūnas.

Vienu metu migruojant dviejose jachtose gyveno vienuolika žmonių.

Plaukiant netrūko linksmybių, koncertų, magas juokavo, kad girdint rusų pokštus buvo galima sukurti humoristinį dokumentinį filmą, o juokų užtektų keliems metams.

Humoras, linksmybės ir audra tapo žvejybos priešais: nė vienas taip ir neužmetė į Volgą spiningo, o žuvimi mėgavosi, kai sustojus krante jos dovanojo vieno ruso tėvai.

Keliautojų tikslas buvo netoli Samaros nuo 1968 m. vykstantis garsus bardų festivalis Grušenskij, kuriame susirenka tūkstančiai žmonių.

"Festivalis trunka ne vieną dieną, žmonės gyvena palapinėse ir tuo metu ten išauga miestelis, – A.Gaičiūno draugai ten lankėsi 2016 m. – Paskutinę dieną dalyvauja finalininkai ir patys garsiausi bardai, kurie prie upės kranto, gitaros formos scenoje, atlieka geriausius ir naujausius savo kūrinius."

Poilsio metu Arvydas nemėgsta demonstruoti magijos triukų, tačiau plaukdamas kitoje jachtoje jo sūnus išpasakojo, kas jo tėvas. Netrukus draugiški rusai lietuvį spaudė prie sienos norėdami išvysti triukų.

"Rekvizitų nesivežu, tačiau turėjau kortas. Pademonstravau kelis triukus, pasitelkęs mentalinius gebėjimus sulenkiau šakutes, šaukštus, parodžiau savo darbų vaizdo įrašus", – prisipažino A.Gaičiūnas.

Savo sugebėjimus Arvydas pademonstravo bardų festivalyje – organizatorių palapinėje, kur susirinko 50–70 žmonių. Jie paskelbė, kad pas juos atvyko magas iš Lietuvos ir Arvydas buvo priverstas surengti  nedidelę programą.

"Akimirksniu prisijungė akordeonistas, šauniai reagavęs į mano programą", – šypsojosi A.Gaičiūnas, Rusijoje sulaukęs daug plojimų.

Neišgirdo pikto žodžio

Politika? Druskininkuose gyvenantis "DiArchy" narys apie tai kalbėti nemėgsta. Tačiau neslėpė, kad kelis kartus to išvengti nepavyko.

"Jūs išties galvojate, kad mes pulsime Lietuvą? Paprasti žmonės nori taikos, draugystės, bendradarbiavimo", – tikino rusai.

Jūs išties galvojate, kad mes pulsime Lietuvą? Paprasti žmonės nori taikos, draugystės, bendradarbiavimo.

Jie domėjosi, ar gali atvykti pailsėti į Lietuvą. Daugeliui vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonių mūsų šalis siejasi su puikiais prisiminimais: gražu, tvarkinga, draugiški gyventojai.

"Atvažiuokite, niekas jūsų neskriaus. Dabar buvau reabilitacijoje Druskininkuose, sanatorijoje daugiausia girdėjau kalbant rusiškai", – juos ramino ir į Lietuvą kvietė A.Gaičiūnas.

Nors ir buvo kalbėta ir apie politiką, Rusijos ir Lietuvos politiniai santykiai įtempti, per mėnesį praleistą Rusijoje, Arvydas nė karto neišgirdo pikto žodžio ar net ironiškos užuominos.

Žemutiniame Naugarde jį aplankė sentimentai vaikštant gatvėmis prie mokyklos, kur mokėsi.

Garsusis rusų vaišingumas

Magas galėjo įvertinti ir lietuvių, ir rusų mentalitetą.

"Grįžus į Druskininkus miestas atrodo lyg pasakiškas kampelis. Pas mus daug tvarkingiau, europietiškiau, Žemutinis Naugardas – didelis miestas, daug žmonių, šurmulys, daugiau netvarkos, prastos gatvės", – atviravo A.Gaičiūnas.

Vienas rusas pakvietė į savo sodybą už 200 km nuo Žemutinio Naugardo. Ten įprasta vasaros savaitgalius leisti sodybose už kelių šimtų, o Maskvoje – net už 500 km.

"Mes atvykome į tą sodybą, o draugas negalėjo, tačiau mus pasitiko jo tėvai. Ir priėmė kaip senus pažįstamus. Nuklojo stalą valgiais ir dvi dienas rengė ekskursijas", – pasakojo A.Gaičiūnas.

Žemutiniame Naugarde vienas rusas prisiminė, kad netoliese gyvena senas draugas, ir kompanija nukurnėjo iki jo.

"Muzikantas turėjo svečią. Išvydę mus, jie nuoširdžiai nudžiugo, akimirksniu padengė stalą ir mes šventėme iki vėlyvos nakties, – teigė magas. – Ir taip, tarsi vienas kitus pažinotume visą gyvenimą."

Arvydą labai maloniai nustebino ir muzikantas. Filologiją studijavęs rusas daug pasakojo apie lietuvių, latvių, prūsų, jotvingių, kuršių kalbos šaknis, o po valandos lietuviškai neužsikirsdamas tėkštelėjo: "Meška su lokiu abudu tokiu" ir "Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė".