Darbas su "Dolce&Gabbana", "Roccobarocco" madų savaitėje Milane, su "Calvin Klein" – Honkonge, "New Balance" – Seule. Vakarėlis su Dubajaus princu, moterų ir homoseksualių vyrų norai įsiversti į lovą. Įspūdinga, pikantiška, bet kaunietis modelis Tadas Naujokaitis labiausiai vertina laisvę ir dvasinius dalykus.

Be konkurencijos – "Žalgiris"

Gyvenime visada, kai užsidaro durys, prasiveria langas. Tuo įtikina ir 26 metų T.Naujokaičio gyvenimas.

Nuo aštuonerių metų krepšinį žaidusiam, o devyniolikos metų vieną sezoną Kauno "Aisčių" komandoje praleidusiam 188 cm ūgio jaunam vyrui sunki nugaros trauma prilygo nokdaunui. Krepšininko karjerai teko pasakyti "ne".

"Tie metai buvo sunkūs, vos valdžiau koją", – prisipažįsta tuometėje LKKA rekreaciją ir turizmą studijavęs vyras.

Krepšiniu jis vis dar domisi. Dabar tai – hobis: pasitaikius progai jis visada prisijungia prie draugų ar vienas mėto į krepšį.

Stiprūs sentimentai liko: Tadas palaiko buvusius kolegas, o svarbiausia komanda jam be konkurencijos – "Žalgiris".

"Žinoma, labai gaila, kad užsidarė durys į krepšinį. Bet visada yra kelias. Svarbu nebijoti atverti naujas duris ir žengti į priekį. Skamba banaliai, bet visi turime galimybę rinktis. O jei kažką pradėjome daryti, nepriklausomai nuo darbo, prašau, darykime gerai", – kalba T.Naujokaitis.

Po kelionės liko doleris

Po metus trukusios reabilitacijos tuomet 22 metų vaikinukas išvyko į JAV. Vienas.

Įdomi, nelengva patirtis, kuri, kaip pats suprato vėliau, leido ne tik išmokti angliškai, bet ir pažinti žmones, pasaulį, suteikė daug pasitikėjimo savimi, praplėtė akiratį.

Iš pradžių jis išvyko į Bostoną pas draugus ir išnaršęs miestą ryžosi avantiūrai: keliauti į Mičigano valstiją – nediduką miestelį Traversą, įsikūrusį prie ežero. Ten kauniečiui žadėjo darbą.

"Nemokėjau keliauti, nežiūrėjau į žemėlapį. Kišenėje tebuvo likę apie 30 dolerių, draugai sakė, kad iš Čikagos per porą valandų autobusu pigiai nuvažiuosiu iki Traverso, – dabar, prisiminęs nelengvas akimirkas Tadas tik šypsosi. – Po trijų parų kelionės autobusu iki Čikagos staiga sužinojau, kad dar teks važiuoti dvylika valandų, bilietas – 75 doleriai. Iki išvažiavimo – valanda. Telefonas išsikrovęs, kažkas nutiko su kreditine kortele. Laimė, atsiminiau, kad dar turiu 20 eurų. Sumokėjus už bilietą liko penki, po kelionės – doleris. Ir jau kitą dieną, dar labai prastai kalbėdamas angliškai, pradėjau dirbti drabužių parduotuvėje."

Apie honorarus nekalba

Dabar puspenktų metų modeliu dirbantis T.Naujokaitis renkasi užsakymus ir klajoja po pasaulį: nuo Niujorko iki Honkongo, Kinijos ar Italijos.

Apie honorarus jis nekalba. Išsisuka ir purto galvą klausiamas, koks buvo didžiausias jo vienetinis honoraras – daugiau ar mažiau nei 50 tūkst. eurų?

"Kažkam tai – labai maža, kažkam – astronominė suma", – sako žvelgdamas į savo džinsinius šortus.

Vaikinas neslepia, kad jam imponuoja darbas prieš vaizdo kamerą, fotoaparatą, įdomūs šou.

Pavyzdžiui, daug komplimentų yra sulaukę prancūzo fotografo darbai, kur Tadas pozuoja su kačiukais, o vienas keisčiausių darbų, kai buvo išdažytas baltais dažais Honkonge.

Nors modelio darbas buvo noras patirti dar vieną nuotykį, jis greitai suprato, kad iš to galima neblogai uždirbti ir, kas jam ypač svarbu, keliauti, pažinti kitas kultūras.

T.Naujokaitis neslepia: mados pasaulyje daug tuštybės, išorinio blizgesio ir tokie – bene 70 proc. modelių. Tie žmonės galvoja tik apie prekės ženklus, pinigus, puikybę, savireklamą socialiniuose tinkluose.

"Majamyje nedirbsi modeliu, jei tinklalapyje "Instagram" neturėsi bent 100 tūkst. sekėjų, – Tadas šyptelėja ir atskleidžia, kad jo sekėjų labai nedaug – vos daugiau nei 2 000. – Kartais kažką įkeliu, žinau, kad privalau, bet... Na, kažkaip tai labai tuščia."

Sulaukė intymių pasiūlymų

Modelių pasaulyje jis neranda beveik nieko bendro su krepšiniu. Kaunietis neslepia, kad per tą laiką sutiko tik kelis krepšininkus, vienas jų – geras jo bičiulis iš Latvijos.

"Na, čia dirba daug... – Tadas ieško tinkamo žodžio. – ... Minkštesnių vyrų. Taip, faktas, kad šioje industrijoje yra daug gėjų. Manau, apie 80 proc. Turi prie to įprasti. Ir dirbti profesionaliai."

Modelis atviras: jis ne vieną kartą buvo sulaukęs intymių pasiūlymų.

"Sunkiausia laviruoti tarp darbo ir santykių. Negali būti labai griežtas, kategoriškas. Tai gali traktuoti kaip neprofesionalumą, – aiškina T.Naujokaitis. – Bet negali būti lipšnus ir pataikauti, nes neatsiginsi sekso pasiūlymų. Tad ir reikia protingai laviruoti, elgtis draugiškai, bet diplomatiškai."

Bet gal jis taip užvaldytas garbėtroškos ir tuštybės, kad dėl karjeros vis dėlto miega su homoseksualais?

"Ranka prie širdies – nemiegojau. Apie tai negali būti net jokios minties!  – tikina. – O dėl tuštybės... Patinka sportas, savianalizė, seniai domiuosi ajurveda, stengiuosi gyventi gana sveikai, imponuoja menas, nekomerciniai dalykai. Ir nors patinka darbas, drabužiai, bet ar atrodo, kad mėgčiau blizgučius?"

Didžiausias privalumas – laisvė

Susitikti pakalbėti T.Naujokaitis pasiūlė sveikuolių bare.

Atvažiavo dviračiu, kurį  šiltomis dienomis, ypač vasarą, jis renkasi mieliau nei automobilį.

Modelis vilkėjo senu mėlynu tėvo bluzonu ir džinsiniais šortais.

"Ir kas? Galiu apsirengti paprastai ir mielai išgerti kavos su draugais. Man smagiau važiuoti dviračiu ir klausytis muzikos, – neslepia Tadas, kuris po interviu numynė susitikti su draugu – pavalgyti krišnaitų šventykloje. – Patinka knygos. Dabar skaitau "Atverk savo širdies duris" – budistų išminčių pasakojimai, prieš tai skaityta labai patikusi knyga "Šantaramas".

Jis atrado, kad gyvenime reikia daugiau pozityvumo, nuoširdžių šypsenų, o pagrindinė varomoji mašina – pats žmogus. Daug kas priklauso tik nuo paties savęs, nors pagrindą sudeda kažkas iš aukščiau, o viskas, kas vyksta, turi priežastį.

"Gyvenu šia diena, šia akimirka, nes niekas nežino, kas bus po valandos. O ką kalbėti po metų ar penkerių?  Ne, tai nereiškia, kad turi prisiliuobti iki žemės graibymo ar daryti nusikaltimus, – šyptelėja. – Bet gyventi reikėtų teisingai, pagal vertybes, nespraudžiant savęs į rėmus. Turėk daugiau laisvės. Laisvė – didžiausias privalumas."

Audringi vakarėliai

Tadas nemėgsta būti pilku peliuku, mėgsta bendrauti, išsakyti savo nuomonę, patinka, kai jį girdi.

Jis dalyvavo ir ne viename modelių vakarėlyje, kur susirenka ir daug itin turtingų žmonių, tarp jų, pavyzdžiui, Dubajaus princas.

"Į paviršutiniškus dalykus žvelgiu paviršutiniškai, to nesureikšminu. Nors didesnei daliai žmonių tai svarbu. Ir jie tiki ten pabuvę išgarsėti, – modelis atviras – tokiuose vakarėliuose jis matė daug svaigalų, tuščių kalbų apie prekės ženklus ir išvis apie nieką. – Viskas išpūsta. Didžiausia tuštybė, kai labai turtingi žmonės mano, kad viską gali nupirkti už pinigus, o žmogus – tai daiktas."

Jis nesidrovi apsinuoginti, tad kas jam yra kūnas?

"Aplink jų – begalė, bet tai – tik kūnai. O siela – žmogaus veidrodis, – Tadas nenori pasakoti apie asmeninius santykius. Tik pripažįsta – jis taip pat yra pajutęs nelaimingos meilės kartėlį. – Taip, iš pradžių visi susižavi akimis, tačiau po to tampa svarbios žmogaus vertybės, interesai. Bet kai įsimyli, jausmų nesustabdysi. Tiesa, norėdamas išsaugoti santykius turi daug dirbti ir daug dalykų priklauso nuo to, kaip buvai auklėtas, kas vyko tavo šeimoje paauglystėje ar net vaikystėje."

Bijo vienatvės ir aukščio

Dauguma merginų, dirbančių modeliais, nėra jo svajonių moterys. T.Naujokaitis šyptelėja: "Jos labai liesos. Fiziškai man tokios nepatinka."

Jis neslepia, kad jam nėra svarbu tautybė, rasė. Ir pripažįsta, kad draugavo su malietės ir tasmaniečio dukra iš Afrikos, ilgiausiai santykiai truko su žyde.

"Paskutinė draugė buvo korėjietė. Bet nekalbėkime apie asmeniškumus, – atsidūsta jausmingas vyras. – Esu vienišas, ir jau seniai. Dar vienas modelio darbo trūkumas – klajonės, nepastovumas. Ir nors paskui sijonus nelakstau, specialiai nuotykių neieškau, bet jei nuotykis suranda mane – kartais jį patiriu."

Dabar jis išvyko atostogauti į Kretą, po to važiuos į Romą, iš ten – į Sardiniją: užsienyje Tadas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

"Į keliones dabar žvelgiu kitaip. Jau seniai netraukia vakarėliai, norisi daugiau pažinti šalį, kultūrą, žmones. Noriu tobulėti ir eiti į priekį, – tikina modelis. – Mane geriausiai apibūdintų noras dieną praleisti Niujorko šurmulyje su įdomiais žmonėmis, o vakarą – Balyje, gamtoje."

Jis bijo vienatvės. Bijo aukščio. Ypač stovėti greta didelio pastato. Įsimylėjo kalnus. Ir žiemą, šaltu oru, su penkiais draugais užkopė į daugiau nei 800 metrų aukščio kalną prie Seulo.

"Tai nebuvo aukštai. Bet buvo nelengva įveikti save, stovėti vos kelių kvadratinių metrų plote viršūnėje, – laimingas šypsosi, o po akimirkos prisipažįsta: – Bet skristi nebijau. Ir net svajoju studijuoti pilotavimą. Kalnai, lėktuvai... Tai daug arčiau dangaus ir laisvės."