Taip LRT RADIJUI sako nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos prodiuseris Lauras Lučiūnas. Anot jo, laimėjusi daina uždirba tikrai nemažus pinigus, todėl geriau, kad juos gautų lietuvių autoriai, nes tai jiems būtų paskata kurti toliau.

– Kiek atlikėjų dalyvauja šių metų nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje?

– Šiais metais yra daugiau nei 50 dalyvių. Tai – dvigubai daugiau nei pernai. Visų jų parodyti vienoje laidoje neįmanoma. Pagrindinis šių metų skirtumas, kad pirmame etape bus keturios laidos su skirtingais atlikėjais. Jie grupuosis į dar dvi laidas, po kurių kris nemažai dalyvių. Tad tie, kurie dainuos pirmoje laidoje, vėliau pasirodys tik penktoje. Tai gerai, nes atlikėjai nepervargs, o žiūrovai turės didesnį pasirinkimą. Šiais metais konkursas gana žiaurus, nes ir pirmoje, ir antroje, ir kitose laidose kris po šešis dalyvius. Tol, kol finale jų liks šeši.

– Kiek apskritai esate numatę laidų?

– Devynias laidas ir finalą.

– Kada vyks finalas?

– Kovo 11 d. Manau, kad tai džiaugsminga data ir nėra ko bijoti. Juolab kad renkame atlikėją, kuris važiuoja atstovauti mūsų vėliavai. Finalas bus įspūdingas, didesnis, nei būdavo iki šiol, su daug žiūrovų ir kiek netikėtoje vietoje. Greitai galėsime pranešti, kur jis vyks.

Taip, bus gerokai daugiau lietuvių autorių kūrinių ir tai labai smagu. Praėjusiais metais maždaug 80 proc. kūrinių buvo sukurti užsienio autorių. Šiais metais – gal apie 40–60 proc.

– Tarp dalyvausiančių nacionalinėje atrankoje – keletas, kuriems jau teko atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“. Tai Sasha Song, Vilija Matačiūnaitė. Išvysime ir Alaną Chošnau, Mią...

– Taip, ir Vidą Bareikį, ir „Queens of Roses“, Neringą Šiaudikytę, Juliją Jegorovą, Aistę. Matysime ir nemažai naujų veidų. Praėjusiais metais atrankoje dalyvavo dvi merginos – Milda Martinkėnaitė ir Saulenė Chlevickaitė. Šiais metais jos dainuos kartu, duetu. Konkursas tapo pakankamai šiltas, atlikėjai bendrauja vieni su kitais. Mus, kaip rengėjus, tai džiugina.

– Tvyro gera atmosfera?

– Taip, konkurencija didžiulė, bet atmosfera šilta. Visi supranta konkurso svarbą. Atlikėjai ateina ne tik pasirodyti, bet galvoja apie savo dainą, apie tai, kaip atrodys, ką veiks, kaip dainuos. Gerai, kad jie neieško receptų apie tai, ko reikia, kokia daina turi būti parašyta, bet jau mąsto apie dainą, kurią turi ir kuria tiki. Žinoma, kiekvienas bandys parodyti tai, ką gali geriausia.

Nereikia pamiršti komisijos. Kaip matėme praėjusiais metais, komisijos patarimai padeda. Vieni buvo sugalvoję kažkokius režisūrinius sprendimus, kurie buvo ne visai tinkami didžiojoje scenoje. Kiti ėjo be nieko, bet gavo patarimų, kad ekranuose reikėtų vaizdų ar kad drabužis netinkamas ir pan. Žmonės, sėdintys komisijos kėdėse, ne veltui ten sėdi, jie – žinovai.

– Kokia komisija bus šiemet?

– Ji vėl bus įvairi, nuolat rotuojama. Manau, kad pavyks išlaikyti kelis žmones, kurie tapo nacionalinių atrankų simboliais, yra labai įsigilinę į konkursą. Tai Ramūnas Zilnys ir Darius Užkuraitis. Manau, kad ir šiais metais turėsime galimybę pamatyti ir Nomedą Kazlaus, ir Dalią Ibelhauptaitę. Praėjusiais metais D. Ibelhauptaitė patiko ne visiems, bet ji turi tvirtą nuomonę, labai platų požiūrį, gyvenimišką ir kūrybinę patirtį. Tai labai svarbu. Nuo penktosios laidos prisijungs ir užsienio komisijos atstovai. Praėjusiais metais turėjome daugiau nei 20 komisijos narių.

– Kuo daugiau skirtingų nuomonių, tuo geriau?

– Taip, vėliau, kai balai susumuojami, laimi akivaizdžiai geresnis. Praėjusiais metais buvo šiokių tokių dvejonių iki pat finalo, bet tada visi pamatė, kas geriausias.

– Pastaraisiais metais nacionalinėje atrankoje dominavo užsienio autorių dainos. Gal šiemet išgirsime daugiau lietuvių autorių kūrinių?

– Taip, bus gerokai daugiau lietuvių autorių kūrinių ir tai labai smagu. Praėjusiais metais maždaug 80 proc. kūrinių buvo sukurti užsienio autorių. Šiais metais – gal apie 40–60 proc. Lietuvių autoriai sukruto ir sukūrė tų dainų. Džiaugiuosi, kad atlikėjai atsineša lietuvių autorių dainų. Kai kurie atlikėjai yra ir savo kūrinių autoriai. Nesinori ko nors išskirti ar reklamuoti, bet pasirinkimas bus platus, matysime, kuo skiriasi ispanai, anglai, švedai, graikai ir lietuviai. Tai – tradicinės šalys, kurių kūrėjai kasmet pateikia nemažai dainų.

– Nenuvertinkime užsienio kūrėjų, bet norėtųsi, kad Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovautų lietuvių autorių daina.

– Norėtųsi, bet negaliu sakyti, kad labiau palaikau vieną ar kitą kompozitorių. To norėtųsi ir dėl paprastesnių priežasčių. Laimėjusi daina uždirba tikrai nemažus pinigus. Todėl geriau, kad lietuvių autoriai gautų tuos pinigus ir būtų paskatinti kurti toliau.

– Šiais metais atranką ves moteriškas duetas – Ieva Stasiulevičiūtė ir Gabrielė Martirosianaitė. Kodėl toks pasirinkimas?

– Manau, kad jos puikiai kalba, puikiai atrodo. Norisi pabėgti nuo stereotipų, kad turi būti vedėjas ir vedėja. Yra minčių, kad reikia gražaus vedėjo, nes jis patiks moterims, ir gražios vedėjos, nes žiūrės vyrai. Tačiau manau, kad šiuolaikinėje televizijoje tai neturi prasmės. Svarbiausia, kad vedėjai suprastų, kur jie yra. Šios merginos dirba radijo stotyse, jas nuolat supa muzika, jos renka dainas, šneka apie jas, groja. Tai – unikalus atvejis, kai turime vedėjas, kurios kalbės apie tai, ką supranta.

– Šį šeštadienį – jau pirmoji nacionalinės atrankos laida. Ko palinkėtumėte dalyviams ir televizijos žiūrovams?

– Palinkėčiau dviejų nesuderinamų dalykų. Pirmiausia – atsipalaiduoti. Dalyviams – kad eitų su gera nuotaika, o žiūrovams – kad su tokia pat gera nuotaika sėstų prie ekranų. Antra – atsakomybės. Tie, kurie dainuoja, turi suprasti, kad juos stebi budrios žiūrovų akys. Žiūrovai taip pat turi atsakingai rinkti, balsuoti už tai, kas patinka, neieškoti gilių ir užslėptų minčių, nes tam nėra laiko.