Dabar savo naujus namus sostinės centre įsirenginėjanti moteris nepaliauja stebėtis – iš kur lietuviai turi tiek pinigų naujiems butams pirkti? „Klerkai, uždirbantys 1000 eurų į rankas, perka ir po antrą, ir po trečią būstą. Bet jeigu, pavyzdžiui, tavo pajamos, tarkim, 15 tūkstančių eurų per mėnesį pagal individualią veiklą, norint gauti paskolą teks praeiti kryžiaus kelius. Tai yra visiška neteisybė. Bankai man aiškino, kad nesvarbu, jog uždirbu apvalias sumas jau ketverius metus, kiekvieną mėnesį, negaliu įrodyti, kad po mėnesio tokios įplaukos vis tiek ateis“, – apie praeitus kryžiaus kelius gaunant paskolą savo 325 tūkstančius kainuojančiam būstui įsigyti ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ pasakos A. Jagelavičiūtė.

Kodėl A. Jagelavičiūtė yra laikoma nepatikima bankų akyse? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka, kad kol kas Lietuvoje požiūris į pajamas yra išties archajiškas. „Ateina žmogus, kuris turi vertybinių popierių, sakykim, akcijų už milijoną eurų ir nori pasiskolinti šimtą tūkstančių eurų. Jis negauna atlyginimo, tačiau turi turto. Jam bus be galo sunku gauti tokią paskolą, nes jis neturi reguliarių pajamų“, – pasakos ekonomistas N. Mačiulis.

Dabar dviejų kambarių butas Karoliniškėse kainuoja apie 90 tūkstančių eurų. Butus graibsto net iš brėžinių ir jų kainos nepaliaujamai auga. Iš kur lietuviai turi tiek pinigų? „Mums patiems kyla klausimų – iš kur tos lėšos? Daugelis šiuo metu įsigyja būstus be jokių paskolų. Kiek šių pinigų atkeliauja iš šešėlio, labai sunku įvertinti“, – pasakos NT brokeris Mantas Sladkevičius.

Ekonomisto teigimu, šiuo metu rinkoje daugiausiai yra perkančių antrus ar trečius būstus iš dividendų, kapitalo ir kitų pajamų. „Būtent tokia situacija ir gali destabilizuoti būsto rinką ir sukelti burbulą. Jaunoms šeimoms dėl tokių pirkėjų, ieškančių lengvų pasipelnymo būdų, įsigyti pirmuosius namus tampa vis sunkiau“, – sakys nekilnojamojo turto, investicijų ir analizės ekspertas Arnoldas Antanavičius.