– Kaip kilo idėja aprašyti lankomas kavines?

– Viskas prasidėjo labai netikėtai. Tiesiog ieškojau, kur galėčiau atlikti namų darbus universitetui, rašyti rašto darbus, nes dažniausiai iki bibliotekos važiuoti toli, ten daug studentų, o namuose nesisekdavo susikaupti. Pagalvojau, kad nueisiu į kokią nors kavinę padirbėti ir paprašiau draugų rekomendacijų. Jie, be abejo, rekomendavo. Kai kurie paprašė paskui pasidalyti savo rekomendacijomis apie lankytinas kavines. Pasidalijau ir sulaukiau labai daug grįžtamojo ryšio, buvo visai smagu, nors to visiškai nesureikšminau. Nuėjau į kitą kavinę, ir prasidėjo – ėmiau aprašinėti lankomas kavines. Pagaliau nusprendžiau, kad reikia rašyti tinklaraštį "Pakavinėkim" apie kavines ir kavą.

– Kalbėjai apie grįžtamąjį ryšį. Iš kur jis?

– Anksčiau būdavo iš draugų, nes turiu privačią paskyrą. Jie turbūt ir buvo tas visko katalizatorius. Bet, laikui bėgant, kai ši mano veikla išsiplėtojo, pradėjau gauti atsiliepimų ir iš pačių kavinių. Labai smagu, kai pamatau, kad jos atsižvelgia į mano parašymą.

– Kaip kavinių darbuotojai reaguoja, kai juos ar pačią kavinę fotografuoji?

– Nesu sulaukusi kokių reakcijų, kadangi aš tik fotografuoju, o šiais laikais fotografuoja kone kiekvienas žmogus. Nesu oficialiai atskleidusi savo veido, tai jie net neįsivaizduoja, kaip aš atrodau. Esu vienas iš tūkstančio tą dieną apsilankiusiųjų, ir jie tikrai manęs neužfiksuoja. Kartais dėl gražesnio kadro pavaikštau daugiau, su barista pajuokauju ar gal kiek daugiau paklausinėju apie kavą ar kavinę. Galiu pasirodyti kaip smalsesnis žmogus, bet tikrai ne kaip apžvalgininkė. Ateina ir taip žmonių, kuriems įdomu, ir jie klausia apie kavą.

– Pagal kokius kriterijus vertini kavines?

– Kava – labai svarbus faktorius, nes tai ir yra pagrindinis dalykas, dėl kurio eini į kavines. Muziką tikrai vertinu, taip pat atmosferą, baristas, kainas, vietą. Visa tai sudaro visumą, nors kaskart pamatau, kas įstringa, patinka ar nepatinka, pavyzdžiui, plastikiniai šiaudeliai, kurie, atrodo, jau turėtų būti praėjęs etapas. Smulkios detalės užsifiksuoja – garsi muzika, kuri trukdo susikalbėti su žmogumi, turi kelti balsą arba negali susikaupti. Į daug visokių aspektų žvelgiu ir kiekvienąkart kuris nors būna ryškesnis.

– Ar dar ką nors pasiūlai savo skaitytojams?

– Stengiuosi kuo įmanoma paprasčiau supažindinti juos su pagrindiniais dalykais, procesais, susijusiais su kava. Aiškinu apie pavadinimus, kurie paprastam žmogui gali atrodyti mistiški. Stengiuosi dalytis įžvalgomis tiek apie kavines, tiek apie pačią kavą. Jei sužinau ką nors įdomaus per paskaitas ar degustacijas, stengiuosi tuo pasidalyti su savo sekėjais, kad jie irgi ką nors įdomesnio sužinotų. Noriu gerinti kavos kultūrą Lietuvoje. Rašiau apie Italijos kavos kultūrą, aiškinau, kaip tos šalies žmonės geria kavą. Pavyzdžiui, jei Italijoje pasakysi "latė", tau atneš puodelį pieno, o ne kavos, kadangi "latė" itališkai yra pienas. Taigi perspėju, kaip turėtų žmonės bendrauti Italijoje, kad gautų kavos, kokios nori.

– Iš kur pati semiesi žinių apie kavą?

– Stengiuosi skaityti knygas. Jei tik pamatau, kad vyks kavos degustacija, dalyvauju. Gali rašyti apie kavą ir kavines tik tada, kai apie tai šiek tiek išmanai. Nesakau, kad esu profesionali barista, man iki to dar tikrai labai toli, bet jei galiu kaip nors šviestis apie kavą, tai visada stengiuosi išnaudoti galimybę.

– Kavinių yra įvairių, pradedant nuo interjero, estetikos, muzikos stiliaus ir t.t. Ar tai turi įtakos, kokie žmonės lankosi kavinėse?

Pradėjau gauti atsiliepimų ir iš pačių kavinių. Labai smagu, kai pamatau, kad jos atsižvelgia į mano parašymą.

– Tikrai taip, kiekviena kavinė turi savo auditoriją. Kai kurių kavinių būtent ir vengiu dėl auditorijos. Jei kavinė įsikūrusi kokioje nors palėpėje, ten dažniau lankosi vadinamieji hipsteriai. Į tinklines kavines dažniau užsuka paaugliai ar verslo žmonės, užbėgantys puodelio kavos. Apie tai, kad kavinė turi savo auditoriją, apžvalgose taip pat užsimenu. Pavyzdžiui: "Ši kavinė tinkama laisvai samdomiems darbuotojams, nes užėjus matai visus su nešiojamaisiais kompiuteriais, dirbančius tokioje atviroje aplinkoje." O kitur nepamatysi žmogaus su kompiuteriu, nes žmonės renkasi bendrauti.

– Lankeisi Romoje. Kuo Italijoje išsiskiria kava ir kavinės?

– Italijos ir Lietuvos kavos kultūra labai skiriasi. Žmonės Lietuvoje sėdi kavinėse, dirba ar bendrauja. Italai dažniausiai geria tik espresą ar kapučiną – tiesiog ateina prie baro, išgeria puodelį espreso vienu gurkšniu ir išeina savo reikalų tvarkyti. Taip kartais būna tris ar keturis kartus per dieną. Kavinukėse nepamatysi sėdinčių valandų valandas ir besišnekučiuojančių su draugais, nebent tai būtų vyresnio amžiaus žmonės. Įdomu tai, kad Italijos kavinėse paplitusi juodoji buhalterija – susimoki grynais, bet jie neatspausdina čekio. Dažniausiai jie taip elgiasi su italais. Man davė čekį, nes aš ten nevietinė, o italas padėjo grynuosius ant baro, barista juos paėmė ir tarsi nieko neįvyko. Dažnai tekdavo išgirsti iš baristų, kad neveikia kortelių skaitytuvas, galbūt galėtumėte sumokėti grynaisiais.

– Kokie įspūdžiai iš kavinių Londone?

– Suradau kavinę, į kurią norėjau nueiti vien dėl išskirtinio jos interjero – tarsi būtum rožinėje pasakoje, bet kava ten nekokia. Aišku, Londone pasirinkimas – labai didelis. Buvau trumpai, juolab geras kavines reikia atsirinkti. Be abejo, tai yra tik mano asmeninė patirtis.

– Ar atsiliepimai internete, reitingai, atitinka kavinės tikrovę?

– Visaip būna. Nebūtinai įvertinimai viską lemia. Ne visada pamačiusi penkių žvaigždučių vertinimą internete iškart sakau, kad čia bus idealu. Visada stengiuosi eiti be išankstinio nusiteikimo, nes tai gali pakenkti vertinimui. Esu buvusi keliose vietose, kur graži aplinka, bet baristos nemalonūs. Pagaliau, tai tik mano subjektyvi nuomonė, mano apžvalgos. Dėl to savo atvaizdo ir nerodau, kad baristos neturėtų išankstinės nuomonės vos man užėjus – tada visi iškart taptų ypač draugiški. Tiesiog noriu būti eilinis žmogus ir vertinti.

– Esi išmėginusi daugybę kavos rūšių ir skonių, aplankiusi daug kavinių. Kokios kavos rekomenduotum paragauti?

– Mano mėgstamiausia kava yra iš Kinijos, bet jos greičiausiai nerasite kavinėse. Ji ganėtinai švelni. Azijos kavos nepopuliarios, galima jų užsisakyti iš skrudinimo namų. Dažniausiai kavinėse galima rinktis kavą iš Etiopijos ar Brazilijos, Afrikos ir Pietų Amerikos. Kiekvieno regiono kava pasižymi specifiniu skoniu, pavyzdžiui, Afrikos kava išsiskiria vaisių prieskoniu, Azijos – tabako.

– Svajoji atidaryti savo kavinę?

– Tikriausiai visi taip mano, tačiau tokių svajonių šiuo metu neturiu, nes suprantu, kiek darbo ir įgūdžių tai reikalauja. Kol kas man patinka tik apie jas rašyti.