Naujasis LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas Richardas Jonaitis gali pasigirti įdomiomis patirtimis. Dar paauglystėje jis nepabūgo varžytis su šimtais norinčiųjų tapti radijo balsais, o vėliau – viską mesti ir daugiau nei trejiems metams išvykti į Aziją, kur, neturėdamas nieko bendro su pedagogika ar anglų kalba, tapo anglų kalbos mokytoju.
„Nežinau, ar man tikrai patinka dėmesys. Gal. Bet, kas tikrai man patinka, – tai tiesioginis eteris. Jis suteikia adrenalino, turi save mobilizuoti, labai aštriai turi veikti smegenys. Tenka mąstyti keliais frontais. Viena vertus, girdžiu ausinėje režisieriaus balsą, turiu sekti laiką, turiu girdėti, ką man sako pašnekovas, ir dar turiu žinoti, kur yra kamera. Tai man tikrai labai patinka – atsakomybė ir adrenalinas“, – tvirtina R. Jonaitis.
Daug kas girdėdamas eteryje lengvai kalbantį vedėja mano, kad tokia iškalba – Dievo dovana, tačiau iš tikrųjų tai – ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. „Darbui radijuje man reikėjo labai daug ruoštis. Kuo puikiausiai atsimenu, kaip lavinau savo dikciją: pasiimdavau knygą ar laikraštį ir skaitydavau prieš veidrodį, aiškiai artikuliuodavau“, – pasakoja žurnalistas.
Kita vertus, geram laidų vedėjui vien iškalbos nepakanka. R. Jonaitis sako, kad mokosi iki šiol: skaitydamas, bendraudamas su žmonėmis, plėsdamas akiratį. Itin svarbiu gyvenimo etapu jis vadina migraciją, kuriai ryžosi tada, kai, rodės, visas gyvenimas klojosi lyg sviestu pateptas. Sostinėje vyras turėjo gerą darbą, naudingų pažinčių, daugybę draugų ir jaukius namus. Tačiau labiau, nei į lentynėles sudėliotas gyvenimas, jį žavėjo paslaptingoji Azija. Gyvenimas čia priminė rojų: neapsakomo grožio gamta, šviežios jūros gėrybės ir vietos žmonių nuoširdumas.
„Pakeliavęs mėnesį, atradau labai gražią salą Kopajan, kurioje vis dar ne visada būna elektros, tiksliau, ji būna tris valandas per dieną, nėra jokių prekybos centrų, bankomatų, mašinų. Ten praleidau tris mėnesius“, – prisimena R. Jonaitis. Tačiau, net ir gyvenant rojuje, reikia pinigų. Laikas bėgo, o santaupos mažėjo, todėl lietuvis nutarė susirasti darbą. Iki tol nieko bendro su pedagogika neturėjęs vaikinas sugalvojo tapti anglų kalbos mokytoju.
„Dorai nemokėdamas anglų kalbos, neturėdamas jokio pedagoginio išsilavinimo ir apskritai – nieko bendro su pedagogika, nuėjau į vieną iš Tailando mokyklų. Atsispausdinau nuotraukų, kuriose esu aš, vedantis renginius Lietuvoje, nunešiau ir sakau – štai, norėčiau pabandyti būti mokytoju. Jie mane priėmė ir mažame Tailando miestelyje pusantrų metų buvau anglų kalbos mokytoju“, – pasakoja vyras. Po Aziją R. Jonaitis keliavo trejus su puse metų. Tačiau galų gale Tėvynės ir artimųjų ilgesys pradėjo kutenti širdį.
Naujausi komentarai