– Antrą kartą mama tapote jau būdama brandesnio amžiaus. Įžvelgiate vėlyvos motinystės privalumų?

– Auginti vaiką dabar ir jaunystėje – du visiškai skirtingi dalykai. Ir jei būčiau psichologė, susilaukti vaikų vyresniame amžiuje išrašyčiau šeimoms kaip receptą. Mano vyresnioji dukra, galima sakyti, užaugo miegodama ant filmavimo kameros, tarp mano skrydžių ir filmavimų... Natūralu – tai yra laikas, kada sieki karjeros, įsitvirtinti, daugiau gyveni savimi. Dabar rūpinimąsi vaiku supranti visiškai kitaip. Be to, nereikia bijoti pripažinti, kad ilgą laiką gyvenant šeimoje neišvengiama tam tikros rutinos. O netikėta žinia apie užsimezgusią gyvybę stipriai suvienija ir suteikia daug prasmės. Jono atsiradimas išmokė mane gyventi čia ir dabar.

– Matyt, ir į daug ką reaguojate ramiau?

– Be abejo. Auginant pirmą vaiką ne tiek nervai neramūs būna, kiek jiems tiesiog neturi laiko. Dabar tam laiko turėtum, užtat nervai jau ramūs (juokiasi). Pavyzdžiui, kai tik parsivežėm Jonuką, buvo kokia ketvirta-penkta para, visai be miego, ir mašina išvertė namo vartus. Bet dėl to nebuvo jokio pykčio. Štai čia yra žavesys.

– Nesibaiminote vėlyvo nėštumo ir gimdymo rizikos?

Siekiant būti tobulais tėvais vėliau ir atsiranda pervargimai, depresijos. Vaikas tik tada bus laimingas, kai mama bus sveika ir geros nuotaikos.

– Visus devynis mėnesius jaučiausi puikiai. Beje, dirbau beveik iki pat galo – gaudavau pakankamą tiek fizinį, tiek emocinį krūvį. Mano nuomone, apie vėlyvą nėštumą esama daug mitų. Juk laukdamasi nežiūri į pasą ir negalvoji, kiek tau metų. Viską vertini pagal būseną. Be abejo, žinai tam tikrą statistiką ir imiesi atitinkamų priemonių. Tačiau, pavyzdžiui, genetinius tyrimus šiais laikais siūlyčiau atlikti ir dvidešimtmetei.

– Šiame informacijos amžiuje netrūksta vis naujų mokslininkų ir kitų specialistų rekomendacijų, kaip auginti vaikus. Kiek tuo vadovaujatės?

– Manau, kad kuo daugiau bus sveiko proto auginant vaikus, tuo geriau. Visos tos rekomendacijos gali keistis kasdieną. Todėl tai ilgainiui ima atrodyti juokinga ir priminti verslą. Iš to gyvena psichologai, privatūs darželiai, žaislų parduotuvės ir t.t. Kiekviena mama turi įgimtą intuiciją, kaip rūpintis vaiku. Nereikia daryti įvykio iš vaikų auginimo. Siekiant būti tobulais tėvais vėliau ir atsiranda pervargimai, depresijos. Vaikas tik tada bus laimingas, kai mama bus sveika ir geros nuotaikos.

– Pavyksta gimus sūnui skirti pakankamai dėmesio sau?

– Nors mano dienotvarkė dabar yra daugiau Jono dienotvarkė, neapleidau ir savo sveikatinimosi užsiėmimų. Po šešių mėnesių grįžau į sporto salę – tai man būtina veikla geram tonusui ir energijai palaikyti. Aišku, anksčiau turėdavau daugiau motyvacijos sportuoti, dabar jau reikia gero botagėlio, kad ateičiau ir nuoširdžiai atidirbčiau tą valandėlę (šypsosi). Taigi tuos tris keturis kartus per savaitę dirbu su trenere. Šiaip tiek aš, tiek sūnus esame vyturiai. Jis prabunda penktą šeštą ryto, taip pusantrų metų ir gyvename. Jei nedirbčiau ir galėčiau nusnūsti per pietus, tai būtų normalus režimas. Tačiau tik ką tik pasibaigus televizijos sezonui tikrai jaučiasi išsekimas... Džiaugiuosi, kad pagaliau galiu mėgautis atostogomis.

– Minėjote, kad prabangos palikti televiziją keleriems metams neturėjote.

– Negali viduryje sezono pasakyti „aš išeinu“ ir palikti komandą, su kuria dirbi, – tai ir jaunos šeimos, paimtos paskolos... Šiaip moters dalia yra sudėtinga – tiek gamta, tiek visuomenė jai užkrovė daugiau pareigų. Gerai, kai turi šeimoje vyrą, kuris ne padeda auginti vaiką, bet jį augina. Tačiau kai moterys klausia, ar įmanoma suderinti vaikų auginimą ir karjerą, atsakyčiau, kad įmanoma, tačiau geriau to nedaryti, nes abu dalykai nukenčia. Palaikyti karjerą, kad visai nedingtum, – taip, bet ne „varyti“ pilnu tempu. Metus ar bent pusmetį mama turėtų nedirbti, nesinervinti. Vaiko išnešiojimas ir auginimas yra milžiniškas krūvis. Ir, patikėkite, auginti vaiką yra daug sunkiau, nei daryti karjerą.

– Viena didžiausių jūsų silpnybių ir būdas įtampai numalšinti – masažo procedūros. Jų neatsisakėte net nėštumui gerokai įpusėjus...

– Geras miegas, kosmetologė ir masažistas – tai man privalomi dalykai norint gerai jaustis. Taip pat raminamai veikia kvapų terapija. Nes šiaip kai turi atsiminti visų dešimties filmavime dalyvaujančių žmonių gyvenimo niuansus, palaikyti nuolatinį kontaktą, po viso to išeini kaip tuščias kibiras be energijos. Masažas šią energiją man padeda susigrąžinti. Bet tonuso suteikia tik stiprus, rimtas masažas. Nors gydytojai to labai ir nerekomenduoja, kas dvi-tris dienas eidavau masažuotis net būdama nėščia. Kad laukiuosi, savo masažistei pasakiau tik kokį penktą šeštą-mėnesį. Išties buvau tokia plona, kad net nesimatė (juokiasi).

– Taigi ir atgauti formas po gimdymo nebuvo didžiausias rūpestis? Daugelis moterų dėl to tik pavydžiai atsidustų...

– Nepriaugau beveik nė vieno kilogramo. Man kaip tik reikėjo „užsiauginti masės“, sustiprinti raumenis. Gydytojai laukiantis netgi liepė valgyti daugiau angliavandenių, nes gliukozės kiekis buvo sumažėjęs. Jei kitoms moterims tai būtų svajonių rekomendacija, man buvo labai sunku, tikrai nesu saldumynų mėgėja. Juo labiau kad tokiuose produktuose gausu transriebalų, o mano kūnas visgi nėra šiukšlių dėžė. Taip mąstant natūraliai formuojasi ir kiti sveikos mitybos įpročiai – mano racione nėra greito maisto, kuo mažiau perdirbtų produktų.a