Vienaip ar kitaip, siekdami savo tikslų susiduriame su žmonėmis, kurie mus paskatina, pamoko ar pataria įvairiausiais gyvenimo klausimais. Tik ar sugebame už tai padėkoti, net jei prabėgo ir daug metų?

Aktorius, režisierius Dainius Kazlauskas nesidrovėjo padėkoti žmogui, kuris padėjo jam pasukti aktorystės link. Anot jo, būtent dėl Džiugo Siaurusaičio šiandien jis yra aktorius. „Džiugo dėka aš esu čia, kur esu. Kartu lankėme bendrą būrelį, tad jis paskatino mane stoti į aktorinį kartu su juo. Jis buvo tas žmogus, kuris man padėjo tiek daug. Man stigo daug visokių dalykų. O Džiugas ne tik mane pastūmėjo, ne tik draugiškai prispaudė, bet ir labai padėjo. Tai nebuvo tiesiog pasiūlymas stoti, Džiugas man padėjo taip stipriai pasiruošti, mes kartu net etiudus darėme. Esu labai jam už tai dėkingas. Įdomu, kad kartais tokius dalykus mes pamirštame. O svarbiausia pamirštame padėkoti“, – apie savo karjerą pasakos D. Kazlauskas.

Nuo mažų dienų D. Kazlauskas kartu su vedėjais – Dž. Siaurusaičiu ir G. Savicku – yra ne tik scenos partneriai, bet ir bičiuliai. Prisiminusi senus laikus, trijulė pasidalino ne vienu nutrūktgalvišku žaidimu, kuriuos sugalvojo patys. Trečiadienį, 20 val., laidoje bus atskleista, kodėl D. Kazlauskas su Giedriumi rungtyniaudavo, kuris pirmas pamatys gandrą ar ežį, kokiu tikslu rankos smūgiu laužydavo miške rastas medžio šakas ir kokį diržą susijuosdavo laimėjęs žaidimą. Taip pat Dainius priminė astralinį karatė, apie kurį žino tik jiedu su Džiugu. „Šito nepaaiškinsi. Tai tarsi nuotolinis karatė, kada smūgiai mistiniu būdu pasiekia tave, net jei fiziškai esi nepasiekiamas. Buvom pažengę iki tokio lygio, kad gatve eidavome 1 kilometro atstumu vienas nuo kito, ir jaučiu, kaip ateina. Aiškinti niekam nieko nereikia, bet atrodo keistai“, – atskleis D. Kazlauskas.

Kiti vakaro svečiai – puikiai atpažįstami atlikėjai Deivis ir Renata Norvilai. Vedėjas Giedrius atskleidė paslaptį apie savo klasės draugą Deivį, kurio nežinojo net jo žmona Renata. „Aš atsimenu, kad Deivis mušdavo aštuntokus būdamas penktokas“, – netikėtai prisimins G. Savickas.

„Negali būti, jis mušdavo?“ – nuostabą sunkiai slėps Renata.

„Taip! Vieną kartą jis pradėjo muštynes su trimis klasėmis vyresniu, ir trenkė jam į galvą iš „vertako“, aš tikrai atsimenu, kad tu prasukai, Deivi“, – tęs vedėjas.

„Iš tikrųjų baisi situacija, ne tiek man, kiek tam žmogui buvo tuo metu. Dabar, pagalvojus, man labai jo gaila. Kaip šiandien atsimenu, už mokyklos kampo susirinko daug žmonių, nes žinojo, kad bus muštynės. Nors viskas vyko trumpai, tačiau po visko aš padaviau jam ranką, kad padėčiau atsistoti. Tarp kitko, neseniai jį sutikau, o jis toks didžiulis! Galvoju, o, Dieve, jei man dabar tektų su juo muštis...“ – prisiminimu dalinsis D. Norvilas.