„Nesu narcizas, kurio namuose kabo dvidešimt veidrodžių. Man užtenka sveikai gyventi, sportuoti, dirbti, dainuoti. Bet kodėl nepabandžius gyventi ne tik geriau, bet ir gražiau?“ – „TV dienai“ sakė Sasha Song.

– Ką tobulinote „Grožio mėnesio“ projekte?

– Man padarė veido kapiliarų šalinimo procedūrą, o apie plaukų atauginimo procedūrą aš pats paklausiau. Išgirdau, kad daro ir kad galime pabandyti. Gydytojai padarė tyrimus ir nustatė, kad yra didelė tikimybė, jog procedūra pasiseks. Aš jau susitaikęs su plikimu, komplekso, kurį kažkada jaučiau, nebeturiu, bet plaukai man patiko, tad jei yra galimybė, kodėl nepabandžius. Žinoma, laukia ilgas kelias – net iki metų gali užtrukti, o dabar praėjo vos pora mėnesių. Taigi laidoje šio pokyčio žmonės nepamatys, bet galės stebėti mane scenoje.

Taip pat pradėjau sportuoti. Ir nebevartoju alkoholio, todėl jausmas toks, lyg gyvenimas būtų pasisukęs 180 laipsnių. Motyvacija pokyčiams yra didelė, ir taip gerai nesijaučiau jau daugybę metų.

Jei iki tam tikro laiko nei aš, nei ji nerasime savo žmogaus, tada turėsime būti kartu ir susilaukti tos svajonių dukros.

Draugai pirmus pokyčius mato, ypač dėl odos – nebėra raudonio po koncertų, nebemuša dėmėmis. Aišku, po sporto viską skauda. O dėl plaukų, pagaliau sulaukiau gydytojos klausimo, ar mano plaukai vaikystėje nebuvo šviesūs, mat jau pradėjo augti. Man patinka gydytojos atvirumas – ji neslepia, kad galiu pakliūti į tą nedidelį procentą žmonių, kuriems procedūra nepadės. Bet darau viską, ką galiu: ir vaistus geriu, ir tepu.

– Nuotraukose po procedūrų visgi neatrodote labai džiaugsmingas. Skausmo ir ašarų būta?

– Labai skausminga buvo. Atliekant plaukų atauginimo procedūrą į odą įbedamos adatos, būna kraujo, o sprendžiant odos problemas dar didesnis skausmas – lazeriu tai atliekama. Man ką tik padarė galutinę procedūrą, ir kenčiau gal 20 minučių. Pasirodo, ne veltui sakoma, kad grožis reikalauja aukų. Ir ašarų. Šįkart ištvėriau, bet kiti išties verkia, nes skauda.

– Aišku, ne vienas žmogus nusistebės – kam apskritai vyrui reikia tokių cirkų: nusiprausei, apsiskutai, ir gerai.

– Aš nesutinku su tuo. Pavyzdžiui, mano mama dabar vieniša, vaikšto į pasimatymus ir sako, kad sutinka vyrų, kurie visiškai savimi nesirūpina, tuo tarpu ji skiria nemažai dėmesio sau, mėgsta stilingai rengtis. Ji ir sako: žmogus kaip ir geras, bet paprasčiausiai su juo būtų gėda kažkur išeiti. Nemanau, kad kuriai nors moteriai norisi turėti apkiautusį vyrą. Be to, dabar kitas laikmetis. Reikia tik pažiūrėti į jaunimą – net ir mano mažasis brolis labai rūpinasi savo išvaizda.

– Kiek jūs pats skiriate dėmesio savo išvaizdai? Ką jūsų kosmetinėje rastume?

– Iš tiesų, džiaugiuosi gerais genais: man nė karto nereikėjo tvarkyti dantų, mano odai reikia nebent kremo retkarčiais – kad nesausėtų. Savo išvaizda rūpinuosi kitaip – pradėjęs sveikai maitintis. Manau, esi tas, ką valgai, o save puoselėti reikia iš vidaus. Neperku specialių kremų, šampūnų. Visų pirma, tingiu tuo užsiimti. Antra – neturiu tam laiko. Geriau skirsiu daugiau laiko ir pinigų geram maistui.

– Ką atsakytumėte į priekaištus dėl veidmainiavimo – esą, plačiai kalbama, kad talentas svarbiausia, bet nuolat atlikėjo išvaizda akcentuojama?

Dabar aš tiesiog nebematau prasmės išgerti. Ir be alkoholio gerai leidžiu laiką su draugais, galime švęsti ir iki penktos valandos ryto.

– Mes, dainininkai, turime patikti publikai, panelėms. Ir turime būti pavyzdys. Tikiuosi, kad žinodami, jog aš sportuoju, sveikai maitinuosi, nevartoju alkoholio, mano gerbėjai taip pat pagalvos apie savo gyvenimo pokyčius. O jei būčiau apsileidęs, tai kokį pavyzdį rodyčiau? Tap pat nuoširdžiai noriu, kad mano gerbėjai žinotų, jog kuriu dainas neįgaliems žmonėms, lankau vaikų namus, jog iš žinomų žmonių pavyzdžių pasisemtų kažko gero, naudingo.

– Stebite savo kilogramų kaitą?

– Ne, bet stebi mano treneris. Atsisakęs alkoholio numečiau nemažai svorio. Bet svarstyklių namie tikrai neturiu.

– Kokio grožio iššūkio visgi atsisakytumėte?

– Visada skeptiškai žiūrėdavau į plastinę chirurgiją, nors kažkada buvo šovusi mintis – gal susimažinti nosį. Visgi mano nuomone, žmogus turi save mylėti tokį, koks yra. O jei kiti nepriima, vadinasi, tie žmonės – ne draugai. Man labai pasisekė turėti tokią mamą, kuri visada sakydavo, kad esu gražus, talentingas, dėl to kompleksų niekada neturėjau. Ji girdavo, kaip ir bardavo, bet išlikdavo objektyvi, už ką esu jai labai dėkingas.

– Ne vienam nerimą kelia ir savimi rūpintis priverčia bėgantys metai. O jums?

– Žinoma, suprantu, kad man reikia savimi labiau rūpintis, nes ir amžius solidėja – trisdešimt treji – tai ne aštuoniolika. Man labai patinka mano amžius, ir tikrai nenorėčiau būti vėl aštuoniolikos, kartu suprantu savo atsakomybę gerbėjams.

– Kokių reakcijų sulaukėte garsiai prakalbęs apie alkoholio problemą, jo atsisakymą?

– Retai skaitau komentarus, bet tąkart buvau atsivertęs – linkėjo prisigerti ir numirti. Kažkada į tai reaguodavau labai jautriai, o dabar nekreipiu dėmesio. Man autoritetas yra šeima, draugai, žmonės, su kuriais dirbu.

– Atsisakėte alkoholio, bet pasakykite atvirai – ar išties nekilo ir nekyla noras atsisėsti ramiai ir jaukiai pasimėgauti vynu – vienam ar su draugais?

– Atvirai – ne. Apie potraukį alkoholiui, kovą su juo aš pradėjau kalbėti ne iškart. Tik praėjus pusmečiui, kai jau pats savimi galėjau pasitikėti, kai žinojau, jog nepalūšiu, viešai pasakiau, kad atsisakiau alkoholio. Dabar aš tiesiog nebematau prasmės išgerti. Ir be alkoholio gerai leidžiu laiką su draugais, galime švęsti ir iki penktos valandos ryto. Tačiau tiesa ta, kad mano draugų ratas pasikeitė. Tie, su kuriais daugiausia bendrauju, išgeria, bet labai nedaug – taurę vyno ar dvi, mėgaujasi, o ne prisigeria.

– Ko jums dar trūksta iki visiškos laimės?

– Labai norėčiau turėti dukrą. Net ir vardą jai sugalvojau – Anastasija. Žinoma, gerai, jei ir berniukas gimtų, jis būtų Nikita. Tai vardai mano daug metų nematytų sesers ir brolio, kurie gyvena Kanadoje ir su kuriais retai bendrauju. Tik antrąją pusę rasti sunku. Ne paslaptis, kad daug merginų nori bendrauti dėl to, kad esu žinomas, neretai kalba pasisuka apie pinigus, restoraną ir pan. Bet su geriausia drauge turime susitarimą – jei iki tam tikro laiko nei aš, nei ji nerasime savo žmogaus, tada turėsime būti kartu ir susilaukti tos svajonių dukros.

„Grožio mėnuo“ – šeštadienį 9.30 val. per TV3.