Jau pripratome iš prancūzų režisieriaus François Ozono kaskart sulaukti ko nors netikėto. Savo ištikimiausių gerbėjų šis režisierius nenuvils ir dabar. Atrodo, kad "Jauna ir graži" sulauks labai kontroversiškų vertinimų.

Provokuojančių užrašų daugėja

Gimtojoje Prancūzijoje režisierius F.Ozonas jau senokai laikomas ryškiu savo kartos lyderiu, nevengiančiu nei šokiruojančių apibendrinimų, nei subtiliai dozuoto seksualumo, nei juodojo humoro. Pirmame pilnametražiame filme "Žiurkynas" (1998 m.) jis išsklaidė tradicinį buržuazinių vertybių mitą, "Kriminaliniuose meilužiuose" (1999 m.) pažaidė "gimusių žudyti" tema, tragikomedijoje "Lietaus lašai ant įkaitusio akmens" (2000 m.) sėkmingai išbalansavo ant homoseksualinio siužeto briaunų, mistinėje dramoje "Po smėliu" (2000 m.) leidosi į filosofines egzistencijos lankas, "Aštuoniose moteryse" (2002 m.) nupūtė dulkes nuo senamadiško detektyvo ir pagardino jį miuziklo perliukais, o ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusiame filme "5x2" (2004 m.) pačią banaliausią situaciją "Vaikinas sutinka merginą" parodė ne nuo užuomazgos iki finalo, bet laiko juostą pasuko atgal. Po melodramos "Angelas" (2007 m.) premjeros vieni kritikai kaltino režisierių meile kičui ir masinei kultūrai, kiti mėgino įžiūrėti naują jo kūrybos vektorių. Jį iš dalies pateisino keistas filmas "Rikis" (2009 m.), hiperrealizmo stilių sujungęs su originalia fantastine istorija. "Žmonos maištas" (2010 m.) antiburžuazinį prancūzų kiną susiejo su smagiu vodeviliu. O pernai matytuose "Provokuojančiuose užrašuose" (2012 m.) vėl sugrįžo prie jaunystės eksperimentų, nagrinėjančių pirmųjų seksualinių patirčių pamokas. Kad tai nebuvo tik trumpas stabtelėjimas, liudija ir dabar ekranuose pasirodantis filmas "Jauna ir graži".

Pasyvus stebėtojas

F.Ozono kūrybos gerbėjai žino, kad dažniausiai režisierius apsiriboja vienos šeimos narių tarpusavio santykiais, kuriuose lengvai galima įžvelgti apibendrinamus dėsningumus. Jie F.Ozono filmuose susidėlioja į skirtingas dramų arba tragikomedijų kombinacijas, visada kontrastuojančias su išoriškai apgaulinga, neretai idiliška aplinka. Čia už padoriai atrodančio fasado režisierius būtinai aptinka kruopščiai slepiamas paslaptis ir seksualinių perversijų apraiškas, kurias paverčia erzinančiomis provokacijomis.

Panašiai elgiamasi ir naujausiame filme "Jauna ir graži". Pagrindinę idėją F.Ozonas komentavo taip: "Šis filmas pasakoja apie tai, ką reiškia būti septyniolikos ir matyti, kaip keičiasi tavo kūnas. Paauglystė kine dažnai idealizuojama. Man tai buvo skausmingas sudėtingų pokyčių laikotarpis, nejaučiu jam jokios nostalgijos."

Šis autoriaus prisipažinimas paaiškina ir filmo stilistiką, ir autoriaus poziciją, šį kartą apsiribojančią pasyvaus stebėtojo vaidmeniu. Pastarąjį gerai iliustruoja jau pirmasis filmo kadras, kuriame paplūdimyje pusnuogius kūnus stebi paauglys, pagrindinės herojės brolis. Šmirinėdamas vasarnamio koridoriais jis pro praviras duris mato ir suaugusiųjų intymaus gyvenimo detales, ir savo vyresnės sesers Izabelės pirmąsias seksualines patirtis, kurioms vėliau bus skiriamas pagrindinis dėmesys.

Neskuba komentuoti

"Septyniolikos dar niekas nebūna rimtas", – ši prancūzų poeto Arthuro Rimbaud dažnai kartojama frazė tampa savotišku filmo kamertonu, bet režisierius klasiko teiginį interpretuoja su postmodernistams būdingu iššūkiu tradicijoms. Asociacijų, kaip dera tikram postmodernistiniam kūriniui, "Jauna ir graži" kelia daug. Ypač ryškus čia siurrealisto Luiso Buñuelio šešėlis, atklydęs iš jo filmo "Dienos gražuolė" (1967 m.). Jame aktorės Catherine Deneuve suvaidinta jauna moteris Severina po vedybų paslapčia nuo vyro lankosi viešnamyje, kuriame semiasi patirties ne kaip stebėtoja, bet kaip aktyvi seksualinių fantazijų dalyvė. Tokios pasirinkimo motyvacijos L.Buñuelis neskubėjo kaip nors komentuoti, palikdamas daug erdvės pačių žiūrovų interpretacijai.

F.Ozonas taip pat nesiima psichoanalitiko vaidmens, palikdamas tai profesionalams, kurie, kaip parodyta filme, bet kokį nukrypimą nuo kanonų būtinai stengiasi įsprausti į psichoanalizės stereotipus. F.Ozonas nori pabėgti nuo klišių ir modeliuoja situaciją, kai vos nekaltybę praradusi septyniolikmetė mergina tampa prostitute ir tenkina tik pagyvenusius klientus. Žinoma, už pinigus, bet visai ne dėl jų. Dėl pasekmių Sorbonos universiteto studentė kol kas nekvaršina sau galvos. Bet, akivaizdu, kad Izabelės laukia ne vienas akibrokštas.

"Jauna ir graži" ("Jeune & Jolie") ****

Prancūzija, 2013 m. Rež. François Ozonas. Vaidina Marine Vacth, Charlotte Rampling, Frédéricas Pierrot, Géraldine Pailhas, Nathalie Richard, Akéla Sari, Fantin Ravat.
veiksmas 2
humoras 0
įtampa 2
erotika 2
siaubas 1