Justiną Krisiūną drąsiai galima vadinti vyru, turbūt geriausiai Lietuvoje žinančiu, kad moterys meluoja geriau. Jau rugsėjo 25 dieną vieno žiūrimiausių serialų „Moterys meluoja geriau“ režisierius pristatys savo naują darbą – į nuostabią, šiltą ir šviesią vasarą Lietuvos pajūryje nukelsiantį filmą „Dėdė, Rokas ir Nida“. Vaidinti jame J. Krisiūnas pakvietė ir kelis serialo aktorius – Justę Zinkevičiūtę, Džiugą Siaurusaitį bei Sakalą Uždavinį. Kokius juos serialo gerbėjai pamatys kino teatre?

J. Krisiūno sako, filme šie aktoriai įkūnija visai kitokius personažus nei seriale. „Justė vaidins praktiškai pati save, kas irgi, patikėkit, yra labai sudėtinga. Džiugas filme sukūrė vienišo senbernio iš Nidos, žvejo Žilvino, personažą. O Sakalui Uždaviniui teko įsijausti į šiek tiek pakvaišusio hiperbolizuoto dviratininko vaidmenį. Džiugu, kad filme aktoriams pavyko pabėgti nuo seriale jiems jau taip prilipusių personažų. Kino teatrų lankytojai tikrai neišvys nei Kostės, nei Česlovo, o pamatys naujus, be galo įdomius veikėjus“, – apie naujus aktorių vaidmenis pasakoja filmo „Dėdė, Rokas ir Nida“ režisierius.

Filmą J. Krisiūnas kūrė dvejus metus. „Nesuskaičiuojama galybė valandų, praleistų sėdint prie scenarijaus, kuriant personažus. Viskas dėl to, kad žiūrovams būtų įdomu. Be to, labai kruopščiai atrinkinėjome aktorius“, – sako jis.

Kuo skiriasi darbas kino aikštelėje ir filmuojant serialą? Pasak J. Krisiūno, skirtumų labai daug. „Kino aikštelėje aplink aktorius zujančių žmonių bent penkiskart daugiau nei kuriant serialą. Be jokios abejonės, skiriasi ir technika, kuria filmuojama, kameros, apšvietimas, naudojami specialūs bėgiai, kranai. Seriale visos šios prabangos atsisakoma. Kine viskas, kas bus filmuojama, iš anksto apmąstyta ir apskaičiuota, aptarta tai, kaip kamera judės, kokius vaizdus fiksuos, kaip dailininkai įrengs lokaciją, kaip apšvietėjai apšvies. Daromi net tikslūs brėžiniai. Filmuojant serialą dažnai tenka suktis su tuo, ką randi atvykęs į aikštelę, ir dažniau priimti sprendimus ekspromtu. Tačiau esminė sąlyga tiek kine, tiek TV seriale ta pati – istoriją žiūrovams reikia papasakoti kuo įdomiau“, – teigia naujojo lietuviško filmo „Dėdė, Rokas ir Nida“ bei serialo „Moterys meluoja geriau“ režisierius J. Krisiūnas.

Savo personažą reikia mylėti

O ką apie savo naujuosius vaidmenis galvoja patys aktoriai? Dž. Siaurusaitis pritaria režisieriui, kad Kostas iš serialo ir Žilvinas iš filmo turi nelabai daug bendrumų. „Bet jei reikėtų lyginti, tai drąsesnis ir ryžtingesnis, be abejo, būtų Žilvinas. Kostas nepultų stačia galva padėti, jei bičiulis patektų į bėdą, o Žilvinas viską padarytų dėl draugo. Tiesa, vienas panašumas yra. Kaip ir daugelis automechanikų bei žvejų, tiek Kostas, tiek Žilvinas – mėgėjai „padaryti gramą“, – šypsosi Dž. Siaurusaitis.

Justė Zinkevičiūtė sako, kad neįmanoma palyginti, kur vaidinti lengviau – seriale ar filme. „Žodis „lengviau“ čia netinka. Mano požiūris abiem atvejais vienodas: kamera tampa geriausiu draugu, kuriam negali sumeluoti, negali simuliuoti. Man patinka darbas prieš kameras, o serialai man būna puikus trenažas prieš filmą. Vis dėlto filme gal lengviau dėl to, kad žinai, kaip baigiasi tavo personažo linija. Tuo tarpu seriale personažo likimas dažnai sprendžiamas eigoje“, – teigia aktorė.

S. Uždavinys, romantinėje nuotykių komedijoje „Dėdė, Rokas ir Nida“ įkūnijęs dėl dviračių sporto pamišusį sveikuolį, sako iš tikrųjų toks gyvenime nesąs. „Kad „nurautas“ – tiesa, bet kad sveikuolis – tai ne“, – juokiasi aktorius.

Jo teigimu, visos komedijos – tiek teatre, tiek televizijoje, tiek kine – turi vieną bendrą bruožą: personažą įkūnijantis aktorius privalo jį labai mylėti. „Jeigu savo personažui nejauti meilės, jis bus dar vienas idiotas, į kurį niekam neįdomu žiūrėti – nei tau pačiam, nei žiūrovui. Jis bus primityvus, bukas, gal ir prajuokins dalį žmonių, bet tuoj pat ir užsimirš. O jeigu tavo personažas mielas, jeigu tau įdomu tos nesąmonės ar situacijos, į kurias jis papuola, tuomet jis visur – ir teatre, ir seriale, ir rimtajame kine – turi išliekamąją vertę“, – sako S. Uždavinys.

Filmas, pratęsiantis vasarą

Naujajame režisieriaus J. Krisiūno filme pasakojama Nidoje, viename gražiausių Lietuvos kampelių, gyvenančio Gintaro (vaidina aktorius Arūnas Storpirštis) istorija. Ne taip seniai jis buvo vienas geriausių buriuotojų Baltijos šalyse, bet po nelaimingo atsitikimo atsiribojo ne tik nuo jūros ir buriavimo, bet ir nuo paties savęs. Tačiau nusistovėjęs ir ramus Gintaro gyvenimas netrunka apsiversti aukštyn kojom. Gintaro brolis paprašo vasarai priimti sūnėną Roką (vaidina akordeonistas Martynas Levickis) – tėvas tikisi, kad atostogos Nidoje pas seniai matytą dėdę sugrąžins maištaujantį jaunuolį į doros kelią. Dar keliaudamas į Nidą Rokas sutinka savo gyvenimo meilę, o atvykęs pamilsta dar kartą – jachtas. Dabar didžiausia jo svajonė – dalyvauti regatoje. Išmintis, ramybė, stipri valia ir gilios įžvalgos padeda daug patyrusiam Gintarui prisijaukinti aršų jaunuolį ir netgi rasti raktą į jo širdį.

Filmo „Dėdė, Rokas ir Nida“ oficialus anonsas