Daugėja vaizdo įrašų, kai propaguojantys vadinamąją mėsos dietą siūlo nebevalgyti daržovių ir kitų augalinės kilmės produktų.

Tokios dietos iniciatoriai tikina, kad neva ši dieta gali padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų. Gydytoja tuo smarkiai abejoja.

„Pertekliumi, kurį mes gauname su baltyminiais maistais, yra perkraunamos inkstų funkcijos. Šlapinimosi ir inkstų valymo funkcijos yra pažeidžiamos“, – kalbėjo gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Gydytoja dietologė pabrėžia, kad valgant vien gyvulinės kilmės maistą, sudėtingos ligos išsivysto greičiau nei per vienerius metus.

„Metų bėgyje – daug greičiau negu veganizmo visi pasireiškimai“, – teigė J. Dobrovolskienė.

LNK stop kadras.

Nors kol kas tokiais vaizdeliais dalijasi tik užsieniečiai, tačiau ir Lietuvoje susikūrusi asociacija „Laisvė rinktis“ ėmė viešai skatinti valgyti mėsą.

„Paimate etiketę, pavyzdžiui, veganiška dešrelė, kokia yra jos sudėtis? Mūsų neseniai kalbinta dietologė sakė, kad joje yra labai gausu perdirbtų produktų, labai gausu maisto priedų, kurių neturėtų būti, o tų baltymų, kuriuos šiaip iš tos pačios mėsos galėtume gauti, yra labai mažai ir abejotinos vertės“, – aiškino asociacijos „Laisvė rinktis“ pirmininkė Austė Korbutė.

O augalinio maisto restorano įkūrėja Eglė Kislovski prieš daugybę metų nusprendė mėsos kaip tik nebevalgyti.

„Pradžioje tai buvo tik mados dalykas. Man buvo svarbus kūnas ir panašiai, o vėliau atėjo filosofija“, – tvirtino augalinio maisto restorano „Holigans“ savininkė E. Kislovski.

Nevalgydama mėsos, sako, jaučiasi geriau fiziškai ir emociškai. Pakeitus gyvenimo būdą, kartu pasikeitė ir požiūris.

„Tikėjimas, kas būna po to, kai gyvūnas miršta ir kad prisidedu prie to. Ką tai reiškia?“ – pabrėžė augalinio maisto restorano „Holigans“ savininkė.

Asociacijos, kuri skelbia ginanti visavalgių teises, įkūrėją A. Korbutę piktina, kad dalis nevalgančiųjų mėsos jos neduoda ir savo vaikams.

„Jie praranda galimybę natūraliu būdu gauti B grupės vitaminus, įvairiausias kitas medžiagas. Tarp jų – jei mes kalbame apie visaverčius baltymus, kurie itin svarbūs vaikams. Visavertės aminorūgštys visgi yra gyvūninės kilmės maiste“, – kalbėjo A. Korbutė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mėsos atsisakiusieji atkerta, jog turi žinių, kaip savo ir vaikų mitybą praturtinti reikalingomis medžiagomis.

„Mano vaikas yra vegetaras nuo pat gimimo – trejų metų. Aš esu vegetarė jau labai daug metų, mano kiti vaikai irgi vegetarai. Paaugliai gali būti vegetarais, veganais“, – aiškino E. Kislovski.

Dietologė yra mačiusi atvejų, kai mėsos negaunantys vaikai atsiduria ligoninėse, tačiau, jei tėvai apie augalinę mitybą turi pakankamai žinių, vaikams sveikatos bėdų neatsiranda.

Tačiau profesorius pabrėžia, kad sveika gyvensena – tai ne tik maistas.

„Visiškai nauji įrodymai, nauja banga šiuolaikinėje medicinoje – kad mūsų sveikata priklauso nuo laimės jausmo, nuo pozityvumo, nuo gyvenimo džiaugsmo“, – nurodė Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas.

Profesorius skaičiuoja, kad sveika gyvensena susideda iš maždaug dar 20 dedamųjų: streso mažinimo, bent septynių valandų miego, pirties ir sporto bent tris kartus per savaitę.