Pereiti į pagrindinį turinį

Šokiruojanti, atstumianti, tviskanti Indija

2012-05-13 10:16
Šokiruojanti, atstumianti, tviskanti Indija
Šokiruojanti, atstumianti, tviskanti Indija / Asmeninio archyvo nuotr.

Siauroje vieno Indijos miesto senamiesčio gatvelėje šlapinosi karvė. Eidama pro šalį moteris pakišo rankas ir pasiglostė jomis plaukus. Netrukus karvės šlapimu plaukus apsišlakstė ir antroji iš paskos einanti moteris.

Vaizdai ir kvapai

Indija vis dar šokiruoja. Ir nenumaldomai traukia. Renginių organizavimo bendrovės „Lietuvis“ vadovas Marijus Olekas tikina, kad kada nors čia dar grįš: „Jaučiuosi nevisiškai panėręs į šią šalį. Nors šokiruojančių vaizdų buvo labai daug.“

Dar Delyje taksi važiuojant iš oro uosto iki internetu užsakyto viešbučio atrodė, kad užklydo į labai prastą rajoną.

Apgriuvę, aprūkę, pajuodę pastatai, chaosas gatvėse, triukšmas, risnojantys gyvuliai, gulinėjantys ant žemės žmonės.

Tačiau išėjus iš viešbučio, kuriame klientų vardai įrašomi auksinėmis raidėmis garbės lentoje, paaiškėjo, kad toks – beveik visas Delis.

Tik dar daugiau šiukšlynų, signalizavimo gatvėse, dulkių, smogo, ant žemės gulinčių moterų su vaikais ar net visiškai nuogų vyrų – atstumtųjų.

„O vėliau, apsipratus su tirštais, spalvingais vaizdais pasklido ir kvapai – šlapimo, pamazgų, rūgščių, išmatų, prieskonių, dulkių, smilkalų“, – šypteli Marijus.

Bet Indijos sostinėje, kaip pasakoja jis, be abejo, yra rajonų su prabangiais parkais, šiuolaikiniais pastatais, puikiu apšvietimu ir ištaigingais automobiliais.

Daug homoseksualų

Net ir kukliausiame viešbutyje yra nešikas, durininkas. Prekybos centre – prekių vežimėlių stumdytojas. Už pirkinius prie kasų atsiskaitysite bene per šešis žmones: vienas pinigus paima, perduoda kitam, tas – kasininkui, dar vienas prekes išima iš vežimėlio, kitas – supakuoja.

„Besiglėbesčiuojantys ir meiliai besišnekučiuojantys vyrai, taip pat ir tarp viešbučio personalo, – dar viena šokiruojanti detalė“, – teigia M.Olekas. Jis su kelionės draugais sužinojo, kad Indijoje homoseksualų – anaiptol nemažai.

Ant betono džiovinamos karvių išmatos naudojamos kurui ar kaip pakuros deginant lavonus. Tarp šiukšlynų šmirinėjančios didelės žiurkės, kiti gyviai – taip pat įprastas vaizdelis.

„Pirmosiomis dienomis degtine dezinfekuodavome įrankius, stiklines“, – pasakoja M.Olekas apie atsargumo priemones. Lietuviai, kaip patarė kelionės gidai, vengė gerti vandenį iš čiaupo.

Jau antrą dieną Indijoje Marijui bandė pavogti fotoaparatą, tačiau vyras nutvėrė ir smarkiai papurtė vagišių. Indas, tarsi nieko nebūtų nutikę, tik šypsojosi.

Geležinkelio romantika

Traukinio bilietus norinčius nusipirkti lietuvius pradėdavo atakuoti „geradariai“, kurie žadėdavo nuvesti ten, kur nėra eilių. Beje, eilėse reikėdavo stovėti itin glaudžiai, nes net į mažiausią tarpelį įsisprausdavo indas.

„Šarlatanams, nors apie juos buvome perspėti, vis dėlto pasidavėme, – juokiasi M.Olekas. – Jie nuvedė į turizmo agentūrą. Joje įkyriai siūlė kelionių paketus ir viskas baigėsi tuo, kad pirmą dieną bilietų nenusipirkome.“

Stotyje – dar didesnis chaosas ir nešvara. Dulkėse ropojo vaikai, traukinio bėgiais plaukė šiukšlių ir šlapimo srautas.

Atvažiavę traukiniai atrodė tarsi skirti gyvuliams vežti: metaliniai vagonai, metaliniai gultai, metalinės rankenos, metalinės kėdės, beje, atskirai vyrams ir moterims su vaikais.

O Agra, kurioje yra garsusis Tadž Mahalas, pasitiko dar didesniu chaosu, nešvara, šiukšlynais. Ir neįgaliais išmaldos prašančiais žmonėmis, kurie, kaip manoma, neretai tyčia luošinami nuo mažens.

Tadž Mahalas tekant saulei

„Matei vaizdą, kai nugaišusį žvėrelį akimirksniu užpuola grifai? – lygina M.Olekas vaizdą, kai juos apipuolė kelios dešimtys rikšų. – Atrodė, kad jie sudraskys vienas kitą ir mus.“

Netrukus trimis motorinėmis rikšomis važinėję devyni lietuviai perlipo į dvi šio transporto priemones: vienoje trys lietuviai susispraudė gale ant sėdynės, o du rikšos įsitaisė vairuotojui iš šonų.

„Spūstyse, kur girdėjosi tik sutartiniai vairuotojų pypinimai ir niekas nesilaikė eismo taisyklių, atrodydavo, kad posūkyje nuvirsime ant šono“, – šypsosi M.Olekas.

Grįžus į viešbutį personalas pasitikslino, kelintą valandą reikia karšto vandens. Išgirdę, kad 22 val. galima atsukti karštą vandenį, darbuotojai patikslino: „Ne, ne, kelintą valandą vandens jums atnešti?“

Po triukšmingos ir bemiegės nakties anksti ryte aplankytas mogolų imperatoriaus Šahdžahano žmonos garbei pastatytas Tadž Mahalas buvo ryškus kontrastas.

„Tekanti saulė, ramybė, bundanti gamta ir fantastiško grožio mauzoliejus negali nepatikti“, – lietuviai džiaugiasi, kad pasikliovė patarimu šią nuostabią vietą aplankyti auštant.

Gersi alų? Nubaus

„Devyni žmonės – jokių problemų“, – prieš vykstant į Džaipurą lagaminai buvo sukrauti ant visureigio stogo, o keturiems keleiviams teko įsitaisyti bagažinėje.

Ilgą kelionę karštyje trumpam sustabdė policininkai. Jie nutarė nebausti keleivių už alaus gėrimą automobilyje, gavę 75 litų dydžio kyšį.

Amber fortas – buvę maharadžos rūmai su 7 kilometrų ilgio juosiančia siena, dirbtiniu tvenkiniu ir istorija apie 12 auksiniame narvelyje laikytų nuostabių Jai Singho II žmonų, kurios niekada nebuvo iškėlusios kojos už forto ribų.

Beždžionių šventykloje, kurioje buvo meilių, bet ir agresyvių primatų, lietuviai bendravo su šventikais, klausėsi cimbolų, uodė smilkalus ir nuo kalno grožėjosi į miesto smogą smengančia saule.

O grįždami pateko į kuklų sužadėtuvių vakarėlį, kuriame dalyvavo... apie 1000 žmonių.

„Apšnerkšta patalpa, du dideli stalai su nešvariomis staltiesėmis, iš vienkartinių indų valgantys žmonės, salės gale – dideli puodai, ant stalų tupi virėjai, gamina paplotėlius ir meta į čirškiantį aliejų“, – įstrigusias akimirkas prisimena M.Olekas.

Vandenyje – mirtis ir gyvybė

„Indijos Mumbajaus mieste kartais jautėmės kaip didžiausi vargšai“, – taip grįžę iš buvusio Bombėjaus sako lietuviai, kurie matė tviskančius pastatus, naujutėlaičius „Ferrari“, „Bentley“, šiuolaikiškai apsirengusius indus.

Kita dalis lietuvių neaplenkė vieno iš induistų bei budistų centrų – Varanasio.

„Aš tik dabar pribrendau Varanasiui“, – prisipažino devintą kartą Indijoje besilankantis vokietis.

Jei Indija šokiruoja, tai Varanasis šokiruoja dar kartą. Ne tik dar didesniu chaosu ar šiukšlynais, bet ir sunkiai paaiškinamu natūralumu, harmonija bei dvasingumu.

„Nesužalotas civilizacijos, – ieško tinkamo žodžio Marijus. – Čia pat žmonės, karvės, ožkos, šunys ir 400–500 metų senumo aprūkę, apgriuvę statiniai. Čia pat Gange plukdomi pelenai, laidojami žmonės, skalbiami drabužiai, maudosi, prausiasi ir dantis valosi žmonės.“

„Nebijokite, Gangas tik paviršiuje nešvarus“, – ramino lietuvius plukdantis valtininkas.

Tikras gyvenimas

Dingus elektrai, Marijus su drauge Jolanta dideliais laiptais prie Gango nulipo ieškoti žmonių deginimo vietos. Iš tolo jau švietė apie 10 laužų.

„Gange su parištais akmenimis laidojami mirę vaikai iki 10 metų, nėščios moterys, šventieji ar įkastieji kobros, – gido žodžius kartoja Marijus, kuris matė kartais išplaukiančius lavonus ėdančius šunis. – Negyvėlius susuka į drobulę, aprengia ritualiniais drabužiais, nuplauna Gange. Baltais drabužiais vilkintis artimasis (laidotuvėse dalyvauja tik vyrai) nusiskuta plikai. Ir padega ant laužavietės paguldytą mirusįjį.“

Ne, tai, nebuvo šou turistams. Tą naktį laidojimo vietoje tarp daugybės indų turistų daugiau nebuvo.

Šou nebuvo ir vakarinė malda Dievui – pudža. Kaip ir ant laiptų miegantys bei gyvenantys šimtai pusnuogių ar nuogų žmonių...


Išleido 6000 litų

Vidutinio lygio viešbučio kambarys dviem kainavo 80 litų. Tačiau galima pernakvoti ir už 20 ar 10 litų parai.

Sotūs pietūs žmogui kainuoja apie 10, tarptautiniame picerijos tinkle – apie 15 litų. Kukliose vietose galima sočiai pavalgyti ir už 3–5 litus.

Kilogramas žuvų – 10, didelių krevečių – 12 litų.

Trijų valandų kelionė traukiniu atsieina 35, vidinis kelių tūkstančių kilometrų skrydis – apie 400–600 litų.

Trys rikšos dienai kainuoja 75 litus. Dviračio nuoma dienai – 2,5 lito.

Alkoholis parduodamas kioskuose: butelis prasto vietos viskio kainuoja 40 litų, 0,6 litro talpos butelis alaus parduotuvėje – 6, bare – 7,5 lito.

Per dvi savaites Indijoje M.Olekas (su tarptautiniu ir trimis vietiniais skrydžiais) išleido apie 6000 litų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų